Vos spėja suktis nuo ryto prie Kauno Soboro žvakutėmis prekiaujanti Arūnė. „Perka, perka“, – sako Arūnė.
Perka žmonės ir ne po vieną:
„Esu įsipareigojusi pašventinti ne tik savo šeimai, bet dar savo sporto klubui. – Ar daug žvakių atsinešėt pašventinti? – Dešimt.“
„O tokį dalyką reikia turėti kiekvienai šeimai.“
Lygiai vidurdienį per mišias žmonių atsineštas žvakutes pašventina kunigas.
Grabnyčių šventė, kaip sako ir dvasininkai ir etninės kultūros žinovai krikščioniškoje visuomenėje labai svarbi. Senovės istorijos šaltiniuose minima, kad ši diena nuo seno buvo ypatinga pirmiausia naujagimių susilaukusioms motinoms.
„Nes yra kūdikėlio Kristaus paaukojimas bažnyčioje, arba kitais senesniais dar supratimais pagal labai seną tradiciją, po keturiasdešimties dienų, moterį, gimdyvę, įvesdavo į bažnyčią. Jau sustiprėjusią su kūdikiu. Priimdavo į parapijos bendruomenę“, – pasakoja etnologė Gražina Kadžytė.
Kodėl šventinamos žvakės?
„Mūsų liturgijoje laimindami šitas žvakes tiesiog ir sakom, kad jos yra laiminamos pažymėti Kristaus pasaulio šviesos įžengimą ne tik į šventyklą, kiek į tautą“, – teigia kunigas Artūras Kazlauskas.
Tautiečiai tiki ir kitomis šventintos žvakės galiomis. Vilnietė Aldona sako neprisimenanti metų, kad per Grabnyčias neparsineštų tokios. O parsinešusi ją uždega kaskart, kai meldžiasi:
„Grabnyčios, tai va, kai meldies, į vaikelį, tai visada gali užsidegt laisvai ir pasimeldi.“
Grabnyčių žvakė, kaip įsitikinusi senjorė, padėjo numalšinti jos ūkyje kilusį gaisrą.
„Aš iš karto Grabnyčios uždegiau, ir Agotos duoną, ir kai aš nubėgau, aplink apnešiau… Kai numečiau ton pusėn, tai ton ir nuėjo visa liepsna“, – pasakoja vilnietė Aldona Bartaševičienė.
Šventintos žvakės galia tikėdavo ir bijantys gamtos išdaigų. O senovėje žmonės tikėjo, kad Grabnyčių žvakė apsaugo ir nuo perkūnijos. Apsaugo ir nuo kitų nelaimių.
O iš kur kilo Grabnyčių pavadinimas, galvą suka ir etnologai, ir dvasininkai. Jų nuomonės išsiskiria.
„Galima išskaityti iš senesnių raštu, kai buvo ne tik lietuviškai reikėjo mokėti skaityti bet ir lenkiškai ir visaip kitaip, tai būtent lenkiškoje tradicijoje vienu metu… Perrašinėdavo juk, spaudos tai nebuvo. Ar senesniais laikais. Ir kažkas apsiriko, vietoj Gromnica, parašė Grobnica. Ir tada Grabnyčia, o šiaip senovinėje būtų Gramnyčia, o Gromnyčia nuo ko? Nuo griaustinio“, – sako G. Kadžytė.
Dvasininkai linkę manyti, kad Grabnyčios pavadinimas kilęs iš lenkiško žodžio karstas.
„Nuo „grob“ – nuo kapo, nuo karsto šitas pavadinimas kilęs. Italai liaudiškai vadina „candeliore“. Candela – žvakė“, – sako A. Kazlauskas.
Kad ir kaip ten būtų, žmonės įsitikinę svarbiausia Grabnyčių žvakės paskirtis – šviesti kelią mirštančiajam – žmonės ją uždegdavo ir įdėdavo į rankas mirštant artimajam. Dar sukauptas žvakes degindavo tris paras budėdami prie karsto. O dabar labai dažnai Grabnyčių žvakė gelbsti užėjus nerimui ar liūdnoms mintims.
