TV3 televizijos tradicija tapusiame renginyje „Lietuvos garbė“ pasirodė ir „TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė. Šį kartą į iškilmingą renginį ji atvyko kartu su kitu laidos veidu Pauliumi Morkūnu ir jo žmona Kristina.
G. Žemaitės veide netrūko šypsenos – Kovo 11-osios rytą, naujųjų Lietuvos šaulių sąjungos narių priesaikos ceremonijoje ji tapo šaule. Moteris pasakoja, kad prisijungti kvietimo sulaukė dar prieš dvejus metus, kuomet savanoriavo karštojoje linijoje, tačiau tam neatradusi laiko, stojimą į Lietuvos Šaulių sąjungą atidėjo.
Seks amžinatilsį prosenelio pėdomis
Visgi, lemtingas postūmis prisijungti tapo šiuo metu, tad vėl sulaukusi kvietimo iš šaulių atstovės daugiau nebedelsė:
„Prieš dvejus metus man pasirodė, kad reikės skirti labai daug laiko, kol susitvarkysiu reikiamus dokumentus, tad pritrūkus laiko šią mintį atidėjau. Tačiau, šįkart veždama paramą medikamentais į Šaulių sąjungos būstinę, vėl sulaukiau kvietimo ir visai nesudvejojau. Per vieną parą surinkau absoliučiai visus reikiamus dokumentus.
Pagalvojau, kad dabar yra tas metas, kuomet kaip niekada turime būti vieningi ir žengti šį žingsnį, jeigu yra, kas dvejoja. Esu iš tų, kurie myli savo šalį, niekur neketinu bėgti, emigruoti. Esu iš tų, kurie nori gyventi laisvoje šalyje, noriu, kad mūsų vaikai gyventų laisvoje šalyje. Manau, kad labai svarbu yra ši vienybė ir galvojimas apie bendrą, pagrindinį tikslą – savo nepriklausomybės išsaugojimą.“
Gerda atvirauja, kad įstojusi į Lietuvos Šaulių sąjungos gretas, ji savotiškai tęsia savo amžinatilsį prosenelio, kuris buvo tremtinys, partizanas darbus. Pašnekovė jautriai prasitarė, kad okupacija ir tremtis jos šeimoje yra itin skaudžiai palietusios jos šeimą.
„Kalbu apie savo senelius, tėčio seneliai taip pat buvo išremti ilgam laikui į Sibirą, mano mamos tėtis buvo partizanas, o vėliau įstojo į šaulių gretas. Mūsų visa šeima yra patriotiška, todėl stengiamės su vyru, artimaisiais tai perduoti ir savo vaikams. Visuomet dalyvaujame valstybiniuose renginiuose, valstybinėse šventėse“, – pasakoja Gerda Žemaitė.
Prie ukrainiečių gerovės prisideda kiek tik gali
Pastarųjų aktualijų kontekste, moters emocijos itin susirūpinusios ir tokios, kaip ir visų kitų, kurie nerimauja dėl karo Ukrainoje. Tačiau, moteris teigia, kad šiuo metu būtina susiimti ir suprasti, kad reikia gyventi toliau ir nekristi į paniką.
„Turime save suimti į rankas ir nekelti panikos nei sau, nei aplinkiniams, nes ji nieko neduoda. Reikia įjungti protą ir mąstyti logiškai. Tiems, kam baisu – galima pasiruošti dalykus tam, kad būtų ramiau. Kiekvieno žmogaus emocija yra labai skirtinga, pavyzdžiui, vieni linkę labiau panikuoti“, – sako Gerda Žemaitė.
„TV pagalbos“ žvaigždė neslepia, kad ir ją aplankė kelios panikos atakos, tačiau suėmusi save į rankas ji supranta, kad laisvė yra pats vertingiausias dalykas, kurį galima turėti:
„Laisvi žmonės yra laimingi žmonės, kurie gali gyventi taip, kaip nori, nebijo pasakyti savo nuomonės ir kurti savo gyvenimą nepriklausomoje valstybėje. Tai yra prioritetas kiekvienam žmogui, todėl šiuo metu tai dar geriau suprantame ir daug daugiau vertiname tai, ką turime.“
Gerda nevengia atlikti ir dar vienos pilietinės pareigos. Kartu su šeima ji galvoja į savo namus priimti dėl karo Ukrainoje pabėgusią mamą su vaiku. Taip pat, pasitelkdama savo didelę sekėjų auditoriją, tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ socialiniuose tinkluose ji renka paramą.
„Kol kas matome, kad karo pabėgėlių Lietuvoje tik daugėja, todėl laukiame, kol dar yra žmonių, kurie gali suteikti atskirą erdvę jiems gyventi, nes taip ir priimantiems paprasčiau, ir patiems ukrainiečiams. Priėmę pas save gyventume bendroje erdvėje, paskyrę vieną kambarį, pavyzdžiui, mamai su vaiku, tačiau tai, tikriausiai, tik laiko klausimas, kada galėsime priglausti“, – pasakoja G. Žemaitė.
Moteris džiaugiasi, kad verslai su kuriais bendradarbiauja taip pat noriai prisideda ir paaukoja tai, ko pabėgusiems nuo karo žmonėms reikia:
„Dauguma, su kuriais bendradarbiauju, sutiko paremti, kas šampūnais, o kas sauskelnėmis. Man smagu, kad prie to prisideda ir verslai. Šią dieną, geriausiai, ką galiu padaryti, tai ir darau – skleidžiu žinią, kam ir ko reikia, kiek ir ko trūksta, o vėliau viską surinkusios su asistente išvežiojame ir taip prisidedame, kiek galime.“
