Šiame straipsnyje susipažinsite su Japonijos virtuve. Japonija – viena iš labiausiai į rytus nutolusių Azijos valstybių, joje gyvena 127 mln. žmonių, pagal šį rodiklį šalis yra dešimta pasaulyje. Japoniją supa Japonijos, Ochotsko ir Rytų Kinijos jūros, kurios skiria „tekančios saulės šalį“ nuo Kinijos, Pietų ir Šiaurės Korėjos, Rusijos bei Taivano. Turistus Japonija traukia savo išskirtine kultūra, šventėmis ir tradicijomis, kurios gerbiamos ir puoselėjamos iki šiol. Japonija taip pat garsėja savo unikalia gamta - salų virtinė yra nusieta vulkaninės kilmės kalnų ir net gan dažni žemės drebėjimai iki šiol neatbaidydavo turistų. Linkime Japonijai kuo greičiau atsigauti po šiais metais įvykusio drebėjimo.
Japonijos virtuvė – ne tik sušiai ir sašimi
Šiame straipsnyje susipažinsite su Japonijos virtuve. Japonija – viena iš labiausiai į rytus nutolusių Azijos valstybių, joje gyvena 127 mln. žmonių, pagal šį rodiklį šalis yra dešimta pasaulyje. Japoniją supa Japonijos, Ochotsko ir Rytų Kinijos jūros, kurios skiria „tekančios saulės šalį“ nuo Kinijos, Pietų ir Šiaurės Korėjos, Rusijos bei Taivano. Turistus Japonija traukia savo išskirtine kultūra, šventėmis ir tradicijomis, kurios gerbiamos ir puoselėjamos iki šiol. Japonija taip pat garsėja savo unikalia gamta - salų virtinė yra nusieta vulkaninės kilmės kalnų ir net gan dažni žemės drebėjimai iki šiol neatbaidydavo turistų. Linkime Japonijai kuo greičiau atsigauti po šiais metais įvykusio drebėjimo.
Japonijos virtuvę geriausiai apibūdina produktų šviežumas. Japonai dažniausiai naudoja itin šviežius produktus – ypač daug valgoma šviežios žuvies ir jūros gėrybių. Stengiamasi išsaugoti natūralų maisto skonį ir neužgošti jo prieskoniais ar padažais. Dažniausiai naudojami sūrūs padažai, kurie iš dalies ar visiškai atstoja druską. Tai sojų padažas, miso (kvapni pasta iš surūgusios sojo) ir daši (sultinys iš žuvies). Šalia šviežių produktų visada patiekiama ir marinuotų daržovių, kurios padeda įsisavinti valgomą maistą.
Stalo estetika ir etiketas ne mažiau svarbu nei maisto skonis. Sėdint už stalo, kojų pirštai negali būti atsukti į pašnekovą, todėl nuo seno Japonijoje valgoma prie žemo lygio stalų, prie kurių sėdima sukryžiavus kojas. Prieš patiekiant maistą padėkojama dievams ir namų šeimininkams bei nepamirštama nuvalyti rankų specialiais drėgnais rankšluostukais. Lazdelės naudojamos, valgant daugumą patiekalų. Ant stalo viskas yra suderinta - maistas ir indai turi džiuginti akį, nes estetika japonams yra ne mažiau svarbi, nei maisto skonis.
Vakarienės pagrindas - ryžiai. Jie patiekiami net ir prie sriubos, kuri yra pirmasis japonų vakarienės patiekalas. Dažniausiai tai miso tipo sriuba, išvirta iš miso pastos ir kelių kitų ingredientų, tokių kaip tofu sūris, daržovės, grybai. Antrajam patiekalui tradiciškai patiekiama ryžių arba makaronų kartu su trimis „okazu“ – apdorotais jūros produktais, žuvimi, mėsa, daržovėmis. Šie produktai gali būti virti, kepti, blanširuoti, garinti ar visiškai neapdoroti. Antri patiekalai taip pat gali būti sušiai, „sašimi“ (žalia žuvis ar jūros produktai), „tempura“ (supjaustyta mėsa, žuvis, jūros produktai ar daržovės, pamirkyti specialioje skystoje tešloje ir paskrudinti aliejuje), „spring rolls“ (įdaras, įvyniotas į plonus ryžių ar kitos tešlos lakštus ir paskrudintas aliejuje). Desertai Japonijos virtuvėje nėra populiarūs, net ne visada vakarienės metu teks pasmaližiauti kuo nors saldžiu. Tačiau jeigu visgi paieškosim japoniškų desertų receptų, pastebėsime, kad dažnai jiems ruošti naudojama žalia arbata arba vaisiai.
Sušiai - populiariausias japonų patiekalas už Japonijos ribų. Sušiai (jap. susi) yra dažniausiai vieno kąsnio gaminiai, kurių pagrindą sudaro su ryžių actu, druska ir cukrumi sumaišyti ryžiai. Sušių gaminimo istorija prasidėjo VII a., kai ryžiai su druska buvo pirmą kartą panaudoti žuvies konservavimui. Lietuvoje populiariausios dvi sušių rūšys: „Nigiri-zushi" - rankomis presuotų ryžių gabaliukai su žuvies gabaliuku ant viršaus ir “Maki-zushi" - į jūros dumblį įvynioti ryžiai bei įdaras. Tradiciškai sušiai valgomi rankomis arba lazdelėmis, sušio gabalėlis mirkomas sojos padaže, kuriame galima įmaišyti“wasabi" krienų, o marinuotu imbieru atgaivinami skonio receptoriai, taip pat garnyrui patiekiama juodųjų ridikų daikon.
Žalia šviesa žaliajai arbatai. Nėra jokių abejonių, kad populiariausias gėrimas Japonijoje - žalia arbata, kurios yra gausybė rūšių ir kiekviena iš jų paruošiama skirtingu būdu. Populiariausia – Sencha rūšies arbata, o geriausia laikoma kiek saldoko skonio Gyokuro. Žalia arbata dažniausia gaminama arbatos lapelius išdžiovinant ir susmulkinant į miltelius. Japonijoje arbata geriama be cukraus ar kitų saldiklių, taip pat į arbatą nepilama pieno ar grietinėlės. Japonų arbatos gėrimo ceremonijos yra žinomos visame pasaulyje ir jų meno mokoma po kelis metus. Taip pat reiktų paminėti tradicininį japonų gėrimą Sake – tai 15-20% stiprumo ryžių vynas.
