Pasak tarnybos, daug daiktų kuriami pagal standartą, kuris atitinka vyriško kūno vidurkį arba yra artimesni jam. Dėl to daugelis moterų, kurios biologiškai turi mažesnes rankas, kojas, yra žemesnio ūgio, kitokių kūno proporcijų, negali šiais daiktais naudotis patogiai.
„Pavyzdžiui, standartinio dydžio pianino klaviatūra yra nepatogi mažesnėms moterų plaštakoms (dėl to jos netgi dažniau patiria traumų). Tas pats pasakytina apie išmaniųjų telefonų ekrano dydžius – vidutinis vyras gana patogiai gali valdyti įrenginį viena ranka, o vidutinės moters plaštaka bus tam per maža“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Visuomenės veikėjas ir Liberalų sąjūdžio atstovas patekęs į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Daniel Lupshitz neslepia pasipiktinimo.
„Paskaitykit. Šitie bepročiai rimtais veidais dar ir visuals pasidarė, kad paaiškintų, kuo skiriasi 14 ir 23 cm kišenės. Ir šitie tyrimai ir promoutinimai eina iš biudžeto. Ar man vienam šitas jų tyrimas yra briedas ar čia aš per daug jautrus pasidariau? Aš ką tik padariau savo tyrimą: žinokit, kad gaminamos skalbimo mašinos, kur tik moterys ir vienas Dievas moka jas įjungti. Tai yra faktas.
Ką daryti su mikrobangų krosnelėmis kai yra tūkstantis programų, o mes vyrai esame priversti naudotis tik vienu start mygtuku? Kepimo orkaitės – įš viso velniava. Lygintuvai, dulkių siurbliai, indaplovės – tai yra absoliuti nelygybė – už ką?!
Ar nereiktų vietoj šitų kretiniškų tyrimų padaryti tikrai svarbų tyrimą, kiek Vilniuje yra viešų vietų – restoranų, bibliotekų, kavinių, valstybinių įstaigų į kurias be vargo, ne per galinius, kiemo ar „patogesnius” įėjimus gali patekti žmonės, turintys judėjimo ar regos negalią ir tai pataisyti? Nu visiški atsilupėliai“, – savo anketoje rašė jis.
Po jo komentavo ir signatarė, visuomenininkė, aktorė Nijolė Oželytė: „Ir pabandyk šį idiotizmą pavadinti jo tikruoju vardu – būsi seksistas ir dar visoks niekalas. Geru laiku gyvenam – nemokšos ir profesoriaus nuomonės yra „vienodai vertingos“ šūdo krūva – meninis performansas, o niekdariai gauna algą už tyčiojimąsį iš sveiko proto. Idėjų badas, juodas“.
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimą sureagavo ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Valstybinio lygio problema. Ne kitaip. Kitas lygybės problemas tarnyba išsprendė“, – rašo ji.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas dalinosi nuoroda ir rašė: „Tik niekas man nebandykit aiškinti, kad trūksta pinigų gynybai“.
Taip pat pristatytas pirmasis Lyčių lygybės Lietuvos savivaldybėse žemėlapis. Surinkti duomenys parodė, kad tik 8-iose savivaldybėse moterų ir vyrų padėties skirtumai nesiekia 20 proc., tad visoms savivaldybėms reikia nemažai pasitempti.
Geriausiai savivaldybės vertinamos trijose srityse: išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje bei ekonominis aktyvumas.
Žemėlapiu matuojama lyčių lygybės pažanga 8-iose srityse: (1) savivaldybių valdymas, (2) valdžia ir sprendimų priėmimas, (3) išsilavinimas ir švietimas, (4) dalyvavimas darbo rinkoje, (5) ekonominis aktyvumas, (6) sveikata ir sveikatos paslaugos, (7) socialinė apsauga ir saugumas, (8 ) kultūra ir sportas.
