Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas, žmonės daugiausiai žmonės žino apie pilvo aortos aneurizmas.
Pasak jo, taip yra ne veltui – paskutiniu dešimtmečiu šios ligos žinomumas Lietuvoje šoktelėjo į viršų, nes kolegų gydytojų pradėta organizuoti aortos diena, kuri pasaulyje minima rugsėjo 19 d.
„Kiekvienais metais dabar jau 5 miestuose yra organizuojamos akcijos, kurių metų žmonės supažindinami su aortos aneurizma ir atliekamas dvigubo skenavimo tyrimas siekiant patikrinti, ar žmonės neturi pilvo aortos aneurizmos. Smagu, kad kai kurie ir vėliau ateina į konsultaciją tiesiog norėdami pasitikrinti“, – pasidžiaugė gydytojas.
Prie pavojingos būklės priveda vos du centimetrai
Chirurgo aiškinimu, pilvo aortos aneurizma – tai stambiausios žmogaus kraujagyslės išsiplėtimas.
„Normaliai aorta yra apie 2 cm diametro, kai ji pasiekia 3 cm, tai jau vadiname aneurizma – išsiplėtimu. 3 cm dar yra maža aneurizma, kai ji moterims pasiekia 5 cm, o vyrams – 5,5 cm, tai yra aneurizma, kurią jau reikia gydyti. Čia kalbu apie tuos išsiplėtimus, kurie nesukelia jokių simptomų, randami visiškai atsitiktinai, bet diametras yra ta riba, kuri sąlygoja intervencinio gydymo pasirinkimą“, – nuotolinės konferencijos metu dėstė A. Skrebūnas.
„Pilvo aortos aneurizma yra vyresnio amžiaus žmonių liga.“
Kartais būna greitai didėjančios aneurizmos, kurios reikalauja greitesnio intervencinio gydymo. „Tačiau aneurizmos, kaip minėjau, dažniausiai nesukelia absoliučiai jokių simptomų – tyliai sau didėja, auga ir labai gerai, jei yra atsitiktinai atrandamos“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, šiais laikais situaciją palengvina didesnis tyrimų prieinamumas – kompiuterinė tomografija, angiografijos, pilvo echoskopijos atliekamos būna visiškai dėl kitų dalykų. „Atsitiktinai atradus pilvo aortos aneurizmą, reikia, kad ją įvertintų kraujagyslių chirurgas“, – pabrėžė pašnekovas.
Iki 65 m. pilvo aortos aneurizma itin reta
Nors pasitaiko, kad žmogus šiais laikais gali sugalvoti atlikti kompiuterinę tomografiją ir „dėl visa ko“ nuskenuoti visą kūną, tačiau, gydytojo teigimu, to be reikalo tikrai nereikia.
„Toks kelias nereikalingas, nebent yra kitų priežasčių, kodėl tą reiktų daryti. Bet echoskopija yra tas tyrimas, siekiant nustatyti, ar yra aneurizma. Ar užtektų kažkokio neinstrumentinio tyrimo, tiesiog gydytojui pasižiūrėti, tik 50 proc. galima nustatyti aneurizmą, jei ji yra.
Tai labai priklauso nuo žmogaus konstitucijos – svorio, apčiuopti, pajausti tą aneurizmą yra ganėtinai sudėtinga ir galima klaidingai nustatyti, kad jos nėra, nors ji yra. Kaip minėjau, patikimiausias tyrimas yra echoskopija“, – kalbėjo A. Skrebūnas.
Tiesa, jis pridūrė, kad iš čia irgi įsijungia tam tikri saugikliai – jauniems žmonėms, iki 65 m. metų ši liga pasitaiko ypač retai.
„Pilvo aortos aneurizma yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Esant genetiniam polinkiui, jungiamojo audinio defektams, kitoms aortos ligoms, aneurizmos gali formuotis anksčiau. Tačiau daugeliu atvejų tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga“, – kalbėjo gydytoja.
Aneurizmai jau plyšus išgyvena pusė ir mažiau
Pavojingiausia aneurizmos komplikacija yra jos plyšimas. Deja, išgyvenamumas tokiais atvejai nėra didelis.
„Kaip minėjau, dažniausiai pacientai nieko nejaučia ir jei jie netirti, pirmas simptomas, ką jie pajaučia, kai įvyksta plyšimas, būna labai stiprus skausmas. Žmonės kartais netenka sąmonės, nes plyšus stambiausiai kraujagyslei išsilieja daug kraujo.
Plyšus pilvinės aortos aneurizmai išgyvenamumas visame pasaulyje nėra aukštas – miršta iki 50–60 proc. pacientų, jau patekusių į gydymo įstaigą. Štai Jungtinėje Karalystėje iki 20 proc. pacientų, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių, net nėra operuojami, nes jų tikimybė išgyventi po operacijos yra labai maža.
Išsiliejus daug kraujo visos organizmo sistemos yra išreguliuojamos ir operacija kaip techninis veiksmas yra tik vienas paciento sveikimo pradžios laikas, bet pati anestezija, paciento sveikimas po operacijos yra labai svarbūs ir kritiniai momentai. Taigi net ir sėkminga operacija nebūtinai išgelbės gyvybę“, – konstatavo chirurgas.
Jis nurodė, kad išgyvenamumo skaičiai Lietuvoje panašūs – 50–60 proc. pacientų, atvykusių į ligoninę, miršta. „Bet tai yra jau užleistos ligos pasekmė“, – apibendrino jis.
Kai kuriose šalyse tikrina profilaktiškai
Pašnekovas pasakojo, kad aneurizmos gydymas gali būti įvairus, o pastaruoju metu net matoma kiek mažėjanti aneurizmos plyšimo rizika.
„Taip yra dėl to, kad yra stengiamasi laiku surasti tas aneurizmas, kol jos dar neplyšo. Išgyvenamumas plyšus aneurizmai šiek tiek pagerėjo ir dėl su gydymu susijusių dalykų – anksčiau buvo galima tik atvira operacija, o šiais laikais galimi ir mažai invazyvūs metodai. Tai yra didelė operacija ir rezultatas pasiekiamas toks pats, tačiau tai mažesnė apkrova visoms paciento sistemoms“, – aiškino chirurgas.
Pagrindas – didesnės ar mažesnės aneurizmos turi būti surandamos iki joms suplyštant, mat simptomus jos sukelia ypač retai. Taip, labai didelės aneurizmos, užimdamos didelį tūrį gali spausti šalia esančias struktūras, gali sukelti skausmą, bet tai būtų labai didelio diametro aneurizmos“, – aiškino A. Skrebūnas.
„Plyšus pilvinės aortos aneurizmai išgyvenamumas visame pasaulyje nėra aukštas – miršta iki 50–60 proc. pacientų, jau patekusių į gydymo įstaigą.“
Jis pasakojo, kad kai kuriose šalyse egzistuoja patikros programas, kur visi tam tikro amžiaus žmonės – virš 55 ar 65 m., turintys rizikos veiksnius ar šeimoje nustatytą aortos aneurizmą, yra tikrinami profilaktiškai.
„Deja, finansiškai tai nėra labai naudingas dalykas medicinos sistemai, nes surandamas pacientų su aneurizmomis kiekis nėra didžiulis. Bet ligos žinomumas sąlygoja, kad aneurizmų surandama daugiau, plyšimų sumažėja dėl to, kad žmonės, kuriems nustatomos aneurizmos, stengiasi sumažinti rizikos veiksnius, kurie primažina ligos progresavimą“, – kalbėjo chirurgas.
Būtina pažaboti rizikos veiksnius
Vienas pirmųjų rizikos veiksnių, kurį nurodoma pažaboti, yra rūkymas – įrodyta, kad metus rūkyti aneurizmos pradeda augti lėčiau.
„Aukštas kraujo spaudimas irgi skatina greitesnį aneurizmos plėtimąsi. Tai irgi skatina didelis fizinis krūvis, sunkus fizinis darbas, bet subalansuota fizinė veikla tikrai reikalinga, atsigulti į lovą nustačius pilvo aortos aneurizmą tikrai nereikia. Vaistų, kurie sustabdytų aneurizmos plėtimąsi, deja, dar nėra“, – konstatavo pašnekovas.
Tokiems pacientams taip pat paprastai rekomenduojama kas metus atlikti dvigubo skenavimo tyrimus, echoskopijas. „Pasiekus kritinį aneurizmos diametrą (5 cm moterims ir 5,5 cm vyrams), auksinis standartas yra kompiuterinės tomografijos angiografija, kai įvertinama ne tik pati aneurizma, bet visa anatomija su šalia esančiomis struktūromis ir parenkamas tinkamiausias intervencinis gydymas.
