Pirmiausiai išmokite juos atskirti nuo bobausių ir kitų panašių grybų, o vėliau prisirinkite šių ypatingai naudingų briedžiukų. Mes tik pasiūlysime receptą, kaip juos skaniai suvalgyti.
Prie viso to dar sužinosite, kodėl briedžiukas taip tyrinėjamas mokslo pasaulyje.
Briedžiukas – kas tai ir kokiais vardais vadinamas Lietuvoje?
Šį kartą kalbėsime ne apie gyvūnų briedžių vaikučius, o apie grybus, drįstančius nešioti tokį didingą gyvūnišką vardą. Briedžiukai (Morchella) yra briedžiukinių (Morchellaceae) šeimos aukšliagrybiai, kurie savo korėtą kepurę parodo pavasarį. Pasaulyje jų žinoma apie 25 rūšis, o Lietuva tenkinasi tik penkiomis (ir tai ne visomis vienodai).
Liaudyje šie pavasariniai grybai tikrai žinomi, atpažįstami ir mėgstami, netgi sukurta įmantrių vardų. Jeigu norite pasijuokti, tai štai, kokiais linksmais pavadinimais kreipiasi į briedžiukus lietuvių liaudis: abriedėlis, kumelspenis, vilkagrybis, abriedukas, murkelė, briedelis, eržilpautis, vilkpautis, šmarška.
Kaip atrodo briedžiukas? Jo rūšys Lietuvoje
Kadangi ankstyvą pavasarį išdygsta dar visai nedaug grybų (bobausiai, avižėlės, kartais aptinkama gluosninė kreivabudė, juodkotė ugniabudė, aukšliavarpiai ir kiti), tai briedžiukus lengva rinkti ir atskirti.
Nelaimei, į juos panašūs yra nuodingieji bobausiai, kuriuos visgi apdirbus žmonės sėkmingai vartoja. Labiausiai paplitęs ir vertinamas valgomasis briedžiukas, bet ir kitos 4 briedžiuko rūšys yra valgomos, naudingos, tik gana retos ar saugomos.
O vienas iš tokių yra puslaisvis briedžiukas (Morchella semilibera), kuris turi storą ilgą kotą ir nedidelę korėtą kepurytę, todėl yra mažiausiai panašus į tikruosius gentainius.
Valgomasis briedžiukas
Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) turi 4–8 cm (rečiau 10 cm) aukščio ir 3–6 cm skersmens kepurėlę. Pastaroji gana išskirtinė – kiaušiniškos, elipsiškos formos, korėta, primenanti bičių korio „akutes” (alveoles), o spalva esti ochrinė, gelsvai ar šviesiai ruda, rusva.
Kotas yra apie 4–8 cm ilgio ir 2–3 cm storio, tuščiaviduris ir trapus, baltos ar gelsvos spalvos. Trama trapi, skani, maloniai kvepia. Nuo kūginio briedžiuko galima atskirti pagal apvalesnę, netaisyklingai ir giliau korėtą kepurę. Gurmanai šį grybą priskiria III kategorijai.
Atskirai verta paminėti kiek kitokią populiariojo briedžiuko atmainą valgomojo briedžiuko pilkšvąjį varietetą (Morchella esculenta var. vulgaris), kurią retkarčiais įmanoma aptikti. Šis unikalios išvaizdos atstovas nuo „originalo” skiriasi kūgiška kepurės forma, pilka spalva ir didesnėmis alveolėmis kepurėlės vingiuose.
Jeigu pastebėsite kiek kitokių nežymių ir smulkių požymių, tai vis vien greičiausiai būsite radę tą patį briedžiuką, nes šis grybas mėgsta paįvairinti išvaizdą. Dėl to žinoma apie 10 skirtingų jo varietetų.
Kūginis briedžiukas
Kūginis briedžiukas (Morchella conica) išaugina vidutinio dydžio vaisiakūnį su 3–8 cm ilgio ir 2–4 cm pločio kepure.
Šiosios paviršius korėtas, tik nusėtas rombiškomis akutėmis, o spalva dažniau tamsesnė nei valgomojo briedžiuko: pilkai, žalsvai ar gelsvai ruda, pasitaiko ir beveik juoda.
Jo gelsvas ar baltas kotas yra 2–7 cm ilgio ir 1,0–2,5 cm pločio lygiu ar kartais nežymiai raukšlėtu paviršiumi. Nors ir panašus į valgomąjį briedžiuką, tačiau šio forma yra labiau kūgiška, nusmailėjusia kepure.
Kūginis briedžiukas dažnas mokslinių tyrimų objektas, kurie nagrinėja jo gydomąsias ir maistines savybes.
Aukštasis briedžiukas
Aukštasis briedžiukas (Morchella elata) – šis grybas išaugina didelį vaisiakūnį, siekiantį 20 cm ūgį, nors pati kepurė yra 3–8 cm skersmens ir 6–8 cm aukščio.
Jo kepurės koryje specialistai įžvelgia daugiau ar mažiau lygiagrečias vertikalias briaunas, o horizontalios tarpusavyje susijungiančios briaunos išdėstytos „kopėčių” principu.
Pasižymi kūgiška forma, ir ruda–tamsiai ruda su amžiumi patamsėjančia spalva. Briedžiuko kotas yra 1–3 cm storio ir 4–10 cm ilgio, kurio pavirčius viršutinėje dalyje yra lygus, o prie pagrindo dažniausiai su grioveliais.
Briedžiukas ir kiti pavasariniai grybai – panašumai ir skirtumai
Bene daugiausiai abejonių kelia briedžiukų panašumas į bobausius. Tai nekeltų diskomforto, jeigu bobausiai (švieži) nebūtų tokie pavojingi sveikatai.
Šiuos grybus galite atskirti žinodami, kad briedžiukų kepurė yra korėta, lyg tinkliška, o bobausių raukšlėta ir vingiuota. Taip pat stebėkite, ar kepurės kraštelis priaugęs prie koto, kur toks požymis būdingas briedžiukams, o tuo tarpu bobausiai yra atlapotais kraštais.
Dar panašus į briedžiuką pavasarį augantis grybas yra bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica). Pastarojo grybo kotas yra ilgesnis, kepurėlė labiau centruojasi jo viršūnėje, yra raukšlėta (ne korėta) su atlapais kraštais.
Jeigu ir supainiosite, sveikatai problemų neprisidarysite, nes grybas yra valgomas, skanus. Bet tai vienas iš retų Lietuvos raudonosios knygos grybų, už kurio niekinimą gali tekti sumokėti valstybei baudą.
Briedžiukų augimo vieta. O kada juos rinkti?
Briedžiukų „medžioti” (ne gyvūnų, o grybų) net gali neprireikti iškelti kojos iš sodybos ribų.
Nors įprastai žmonės važiuoja grybauti briedžiukų į išretėjusius lapuočių, rečiau spygliuočių miškus, pamiškes, krūmynus, gaisravietes, miško aikšteles, bet jų kartais būna pilni sodai, daržai bei parkai, ypač žolėtos vietos.
Jie gali augti pavieniui arba grupėmis. Kūginiai briedžiukai mėgsta atviresnes vietas, valgomieji – humusingas, netgi molingas, sunkias ir kalkingas dirvas.
Briedžiukų vaisiakūniai į dienos šviesą pradeda lįsti balandžio mėnesį, dažniausiai apie jo vidurį. Jo augimą galima matyti gegužę, dar kažkiek ir vasaros pradžioje. Nenustebkite, jeigu vieną kitą atklydėlį pastebėsite ir rudenį – taip, įmanoma ir tokių pokštų pamatyti.
Kokia nauda pasižymi briedžiukai?
Briedžiukai dėl savo sveikatai naudingų savybių tradicinėje medicinoje naudojami jau daugelį amžių, o dabartiniai tyrimai parodė, kad jie pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antimutageniniu bioaktyvumu, taip pat imunostimuliuojančiomis ir priešvėžinėmis savybėmis.
Jie turi antihiperlipideminį ir antiaterosklerozinį poveikį. Dėl šių ypatumų didėja briedžiukų paklausa ir ekonominė svarba.
Briedžiukų nauda sveikatai daugiausia siejama su tokiais aktyviaisiais junginiais kaip polisacharidai. Iš jų grybuose aptinkama gliukozė, fruktozė, manozė, galaktozė, arabinozė, ramnozė ir kitų cukrų.
Įvairios briedžiukuose randamos fitocheminės medžiagos, daugiausia fenoliniai junginiai, tokoferoliai, karotenoidai, askorbo rūgštis, taip pat daro teigiamą įtaką procesams žmogaus kūne.
Briedžiukų maistinė vertė
Ištyrus dažniausiai aptinkamas valgomas briedžiukų rūšis nustatyta, kad 100 g sausosios briedžiukų masės yra 74,55–80,5 g angliavandenių, 4,8–28,8 g skaidulų, 7,5–11,52 g baltymų, 2,2–3,9 g riebalų ir 6,7–14,6 g pelenų (mineralinių medžiagų tokių kaip cinkas, varis, magnis, kalcis, manganas, geležis).
Suvartoję tokį kiekį išdžiovintų briedžiukų, gausite 355–386 kcal energijos. Grybuose esti ir tokių naudingų medžiagų, kaip riebalų rūgštys ir organinės rūgštys (gintaro, fumaro, citrinų, obuolių), aminorūgštys, vitaminai B1, B2, C, D.
O štai jums laikui nepavaldus receptas – briedžiukų apkepas
Briedžiukai gali būti nežymiai nuodingi, turintys toksino hidrozino, kuris lengvai skyla virinamas arba kitų dar nežinomų nuodų.
Atsargumo dėlei juos rekomenduoja apdoroti taip pat, kaip ir bobausius – neva ne tik kad supainiotumėte, bet ir kažkiek iš tikrųjų grybą nukenksmintumėte.
Kas čia žino – gal tikrai tarp krepšelio briedžiukų pasitaikė vienas kitas bobausis. Tad rekomenduojama 10–15 min. juos nuvirti išpilant vandenį, o džiovintus vartoti ne anksčiau, nei po 2 mėnesių.
Kai jau paruošiamuosius darbus atlikote, štai kaip pasiruošite klasikinį valgį iš briedžiukų. Pasirūpinkite, kad turėtumėte tokių ingredientų:
- 600 g briedžiukų
- 200 g grietinės
- 2–3 šaukštai ghee sviesto
- 2 šaukštai tarkuoto sūrio
- 1 kiaušinis
- 1 šaukštas miltų
- pasmulkintų petražolių lapelių
- Druskos pagal skonį
Gaminimas:
- Grybus švariai nuplaukite, perpjaukite per pusę ir nuvirkite (kaip nurodyta aukščiau).
- Tada briedžiukus lengvai pasūdykite ir 10–15 min kepkite svieste.
- Paskui įberkite miltų, sumaišykite ir dar kelias minutes pakepinkite.
- Sukrėskite grietinę, 1–2 minutes pavirinkite, paaušinkite ir įmuškite kiaušinį.
- Grybus sudėkite į riebalais išteptą kepimo formą, užbarstykite sūrio, ant viršaus dėkite sviesto.
- Pašaukite į 180 °C temperatūros orkaitę ir pakepinkite, kol sūris išsilydys ir susidarys plutelė.
- Iškeptą valgį apibarstykite žalumynais.
- Grybus valgykite su duonos skrebučiais arba prie virtų ryžių ir šviežių agurkų salotų.
Šaltinis: derlingas.lt
