Arbatoje yra medžiagų, susijusių su mažesne lėtinių ligų rizika. Šios medžiagos yra polifenoliai, ypač katechinai ir epikatechinai, kurie turi priešuždegiminių savybių.
Kai kurių tyrimų duomenimis, šie junginiai gali prisidėti prie mažesnės mirties nuo įvairių priežasčių rizikos, rašo express.co.uk.
Keletas tyrimų rodo, kad bioaktyvios arbatos sudedamosios dalys daro teigiamą įtaką ląstelėms ir kovoja su jų senėjimu.
Arbatos nauda
Europos kardiologų draugijos atlikto tyrimo duomenimis, asmenų, kurie reguliariai geria arbatą, mirties nuo visų priežasčių rizika yra gerokai mažesnė.
Tokia išvada padaryta remiantis daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių apklausos duomenimis, rodančiais, kad geriančiųjų arbatą rizika susirgti širdies ligomis ir patirti insultą buvo 39 proc. mažesnė.
Be to, rizika susirgti mirtina širdies liga ar patirti insultą buvo 56 proc. mažesnė, o mirties dėl visų priežasčių rizika buvo 29 proc. mažesnė, lyginant su tais, kurie arbatą gėrė nereguliariai.
Įrodyta, kad arbatoje esantys junginiai labai veiksmingai kovoja su žalingu oksidacinio streso, kuris yra pagrindinis ligų pradininkas, poveikiu.
Žalioji ir juodoji arbata
Žalioji ir juodoji arbata yra vienos iš geriausių arbatos rūšių, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau 2020 m. atlikti tyrimai rodo, kad kiekvienos arbatos poveikis yra skirtingas.
Dėl tyrimo imties dydžio sunku nustatyti, kurios arbatos rūšys turi stipriausią poveikį, tačiau paaiškėjo keletas dėmesio vertų detalių.
„Science Daily“ paaiškino: „Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, saugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir jų rizikos veiksnių, įskaitant aukštą kraujospūdį ir dislipidemiją.
Juodoji arbata yra pilnai fermentuota, o šio proceso metu polifenoliai oksiduojasi ir gali prarasti savo antioksidacinį poveikį.“
Nors plačiai kalbama apie arbatos naudą, svarbus ir arbatos ruošimo būdas. „Science Direct“ teigimu, skirtingose šalyse paplitę skirtingi arbatos ruošimo būdai, kai kuriose šalyse į juodąją arbatą pilama pieno.
Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad jei juodoji arbata patiekiama su pienu, arbata praranda savo naudingąsias savybes.
2016 m. Kioto universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad žaliojoje arbatoje esantys unikalūs polifenoliai gali generuoti elastiną.
„Science Daily“ paaiškino, kad šis būtinas baltymas yra atsakingas už tai, kad arterijos būtų „tvirtos ir elastingos“.
Vienas iš tyrimo bendraautorių Hidetoshi Masumoto pažymėjo: „Japonų gyvenimo trukmė yra ilgiausia pasaulyje, o tyrimai rodo, kad 80 proc. gyventojų kasdien geria žaliąją arbatą.“
Mokslininkai teigė, kad žaliosios arbatos gėrimas gali padėti sumažinti arterijų užsikimšimo riziką, tačiau optimalios vartojimo dozės kol kas nėra nustatytos.
