Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo iš septynių žvaigždžių sudarytas Sietynas. Būtent šios žvaigždės, ko gero, ir vadinamos broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą. Senovės lietuviai tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas Septyniais broliais miegančiais ar „myžniais“.
Dangaus kūnus stebėjo dėl derliaus
Etnologas profesorius Libertas Klimka teigia, kad šimtmečių patirtis rodo, jog būtent pasibaigus pirmajai liepos savaitei prasideda lietingoji vasaros pusė. Legendą apie septynis miegančius brolius etnologas kildina iš senovės lietuvių stebėtų dangaus kūnų.
„Sietynas pirmą kartą vasaros metu pateka prieš Saulės tekėjimą, anksčiau vasarą jo nesimato. O atidžiai stebint jau galima nuo liepos 10-osios jį pamatyti. Pavadinimas „septyni“ kilęs iš gerai Sietyne plika akimi matomų žvaigždžių, nors Sietyne, per teleskopą pažiūrėjus, rastumėte 300 ir dar daugiau žvaigždžių, nes tai yra žvaigždžių spiečius“, – tv3.lt pasakojo L. Klimka.
Etnologo teigimu, Sietynas žemdirbiams padėdavo auginti rugius, nes pagal žvaigždyno judėjimą buvo aišku, kada sėti, o kada laukti lietaus, kad derlius būtų kuo gausesnis.
„Man atrodo, kad Sietyno stebėjimo ciklas buvo žemdirbio kalendoriaus pagrindas, nes jis labai gražiai sutampa su pagrindinių darbų terminais, ypač rugio auginimu. O rugys kas – duona kasdieninė! Kada reikia pradėti dirvą ruošti, pavasarį, kai Sietynėlis pažare, jautelis vagoje. Tai pavasarį reikėjo praarti dirvą. Rugių sėja yra rudenį, kada Sietynas kulminuoja, tai yra rugsėjo 8-oji, liaudiškai vadinama Sėmenė. Tada Sietynas būna pačiame aukščiausiame taške, mažne mums virš galvos pakyla“, – pasakojo pašnekovas.
Taigi, jei liepos 10-ąją be perstojo lis, senovės lietuviai teigė, kad tuomet pliaups dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites.
„Na, čia jau truputį metaforiškai į tas septynias savaites ištempia. Tiesiog lietinga, lietingesnė vasaros pusė būtent nuo tada prasideda. O jeigu nelyja, nelabai gerai. Nes tai brandai javų turbūt nėra labai gerai. Sakydavo žmonės, kad būtų gerai, jog nors truputį, bet ne ištisai palynotų. Nors mano gyvenime teko matyti, kad per tą Septynių brolių miegančiųjų dieną lyja ištisai, tuomet ilgokai būdavo liūčių periodas“, – prisiminė L. Klimka.
Legenda – ir krikščionybėje
Egzistuoja ir krikščioniškoji Septynių brolių miegančiųjų legendos atmaina, kuri vienaip ar kitaip žinoma daugelyje pasaulio šalių.
„Sakydavo, kad tie septyni broliai miegantys – kankiniai, kuriuos uždarė oloje pirmųjų krikščionių priešininkai, pasmerkdami juos mirčiai nuo bado. Ir vienoje legendoje sakoma, kad jų 40 buvę, kitoje – septyni. Bet kadangi jie savo gyvenimu buvo nusipelnę, tai įvyko stebuklas, jie užmigo ir praėjus 40 metų ta ola buvo atidaryta, o jie atsibudo gyvi“, – sakė L. Klimka.
Beje, anot etnologo, lietuviai šią legendą sieja su Kijevu. Tai gali būti susiję su tenykščiu olų vienuolynu – „Peščerskaja Lavra“, kur būdavo laidojami vienuoliai.
Klimato kaita viską keičia
Vis dėlto L. Klimka pažymi, kad mokslas jau įrodė, kuo ypatinga liepos 10-oji, o su žvaigždėmis tai visai nesusiję.
„Mokslas dabar logiškai paaiškina, kad kažkur Atlante prie Niūfaundlendo salų susidaro darinys atmosferos, kuris gali užtverti arba atidaryti kelią ciklonams į Lietuvą. Čia jau meteorologai, šiuolaikiniai klimatologija randa tam paaiškinimą, kad iš tikrųjų maždaug liepos pirmosios savaitės pabaigoje būna toks lūžio momentas, dvi galimybės: arba susidaro sūkurys, kuris užveria vartus Atlantos ciklonams, arba atvirkščiai – juos paskatina“, – aiškino profesorius.
Nors senovės lietuviai labai atidžiai fiksavo visus gamtos dėsningumus ir į juos pavertė ne tik išmintimi, bet ir taisyklėmis, anot etnologo, besikeičiantis klimatas gali perrašyti šimtmečių išmintį.
„Mes matome, kad klimatas drastiškai keičiasi. Taip kad tie šimtmečiais nusistovėję dėsningumai gali pradėti irti. Iš tikrųjų, matote, sausrą neseniai paskelbė stichinė nelaimė. Po to gali būti ledai stichinė nelaimė kai kuriose vietose. Dabar labai sunku ta šimtmečiais kaupta išmintimi pasinaudoti“, – nuogąstavo L. Klimka.
