2013 metų Europos Komisijos (EK) sprendimu remti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą nepatenkinta didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ inicijavo bylą prieš EK - Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui ji apskundė Komisijos sprendimą suderinti valstybės pagalbą terminalui.
Bendrovės teisininkas ir koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS teigė, kad į teismą įmonė kreipėsi liepos 20 dieną - teismas įmonės skundą vėliau priėmė.
„Kreipėmės dėl Europos Komisijos 2013 metų sprendimo. Buvo derinta valstybės pagalba, statant SGD terminalą ir, mūsų nuomone, nebuvo atskleista visa informacija Komisijai. Pirmiausiai, kad buvo atsisakyta leisti „Achemai“ statyti savo terminalą. Kaip žinome, mokestis (už terminalą - BNS) buvo taikytas anksčiau, Europos Komisija konstatavo, kad tas pažeidimas buvo, kad valstybės pagalba nebuvo derinta su EK, tačiau vėliau Komisija suderino tą valstybės pagalbą“, - BNS sakė G.Balčiūnas.
„Mūsų nuomone, dalis svarbios informacijos nebuvo atskleista iš Lietuvos pusės. Tai, kad buvo atsisakyta „Achemai“ leisti statyti terminalą, kita dalis, mūsų nuomone, ir pajėgumai jo (Klaipėdos SGD terminalo - BNS) yra per dideli negu Lietuvai reikia. Mūsų nuomone, nebuvo tiksliai atskleisti duomenys apie faktinį naudojimą ir terminalo naudojimosi perspektyvas“, - kalbėjo „Achemos“ advokatas.
Po maždaug pusmetį trukusio tyrimo EK 2013 metų lapkritį pareiškė, kad 448 mln. eurų vertės bendra valstybės pagalba SGD terminalo projektui neiškreips konkurencijos, o Lietuva galės integruotis į ES dujų rinką. Tuometinis SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas, dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis tuomet teigė, kad EK sprendimas yra „teisinės juostelės perkirpimas“ ir antras pagal svarbumą įvykis, be terminalo veiklos pradžios.
EK sprendimas leido valstybei garantuoti už Europos investicijų banko (EIB) suteiktą 87 mln. eurų paskolą „Klaipėdos naftai“. Tarp Komisijos vertintų valstybės pagalbos elementų buvo ir terminalo statybos sąnaudos, įtrauktos į dujų tarifą, prievolė per SGD terminalą tiekti 540 mln. kubų dujų per metus, krantinės nuoma iš Klaipėdos uosto.
EK vertino ekonominį projekto pagrindimą, laivo-talpyklos nuomos sąlygas ir išpirkimo galimybę, dujų tarifų struktūrą, finansavimo modelį, projektą reglamentuojančių įstatymų bazę, kitus aspektus.
2012 metų lapkritį Lietuvos dujų asociacija apskundė Lietuvą EK dėl esą neteisėtos valstybės pagalbos ir kitų konkurenciją iškraipančių SGD terminalo įstatymo nuostatų. Didieji šalies dujų importuotojai buvo nepatenkinti vadinamąja 25 proc. taisykle bei tuo, kad dalį terminalo statybos kaštų per perdavimo tarifą turės padengti daugiausia dujų suvartojančios įmonės, pirmiausia „Achema“, kuri 2012-ųjų rugsėjį irgi kreipėsi į EK dėl vadinamosios 25 proc. taisyklės.
„Achemos grupė“ planavo Klaipėdoje statyti savo SGD terminalą, tačiau 2012 metų vasarį šių planų atsisakė ir nusprendė palaikyti valstybės statomą terminalą.
Įpareigojimus mokėti SGD terminalo mokesčius „Achema“ skundė ir Lietuvos teismuose. Bendrovė iki praėjusių metų birželio nemokėjo privalomų terminalo išlaikymo mokesčių, motyvuodama per didele finansine našta. Tačiau Konstituciniam Teismui pernai balandį nutarus, kad įmonė privalo juos mokėti, gamykla pernai iš viso sumokėjo apie 51,34 mln. eurų skolų už 2013-2015 metus.
Šių metų pradžioje skaičiuota, kad „Achema“ už SGD terminalo išlaikymą per 2016 metus turėtų sumokėti apie 21,5 mln. eurų, tačiau kelis kartus perskaičiavus dedamąją, bendrovė turėtų sumokėti mažiau - 17 mln. eurų.
