Yra tik viena Vienintelė Jėga. „Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats“. Kadangi yra vienas Dievas, tai velnio nėra. Kadangi Dievas yra Būtis, velnias yra nebūtis. Kitaip tariant, velnias neegzistuoja.
Teisėjas Trowardas savo knygoje „Biblijos paslaptis ir Biblijos prasmė“ (Bible Mystery and Bible Meaning) aiškiai pasakė: „Būtent šis nebūties faktas ir sukuria velnią; tai ta jėga, kuri regisi esanti, bet iš tikrųjų jos nėra; žodžiu, tai neigiamybės jėga.“
Šiame straipsnių cikle aiškinama šėtono, velnio, gyvatės ir panašių simbolių prasmė bei įtaka mūsų gyvenimuose. Remiamės naujausia Josepho Murphy knyga „Jūsų proto dėsniai“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
Akis buvo pavadinta velniu
Senoviniame taro mokyme hebrajų mistikai velnią vadino „Ayin“. Tai šešioliktoji hebrajų abėcėlės raidė, hebrajiškai rašoma kaip „oin“. Ji reiškia akį kaip regėjimo instrumentą. Gali reikšti ir džiaugsmą.
Akis susijusi tik su išorine daiktų išvaizda. Žmonės sako: „Saulė teka rytuose ir leidžiasi vakaruose“ arba „Žemė plokščia ir nejuda.“ Tačiau dabar mokslas įrodė, kaip apgaudinėja šiuo atžvilgiu akys: saulė nei teka, nei leidžiasi, o žemė nėra plokščia ir nestovi vietoje.
Mokslas įrodė ir tai, kad mes nieko nematome taip, kaip yra iš tikrųjų. Ši visata yra tankių, dažnių ir intensyvumų visata. Jūsų kūnas yra plastiškas, porėtas ir lankstus. Jis sudarytas iš šviesos bangų bei milžinišku greičiu besisukančių atomų ir molekulių. Mūsų akys gali matyti trijuose matmenyse.
Slaptoji hebrajų išmintis daugiau nei šiuolaikinis mokslas žinojo apie iliuzinę materijos prigimtį bei mūsų regėjimo ribotumą. Štai kodėl raidei „Ayin“, reiškiančiai akį, priskiriama džiaugsmo prasmė.
Atminkite – „Ayin“ reiškia veikiau tai, kas atrodo, o ne tai, kas yra, veikiau iliuziją nei tikrovę. Todėl ir džiaugsmas siejamas su žodžiu „velnias“. Tikroji žodžio „velnias“ reikšmė hebrajų mistikoje yra šmeižikas – tas, kuris meluoja apie Dievą. Akys taip pat meluoja, nes jos mato tik fakto išorę.
Ne toks Dievas
Bibliją parašę senovės hebrajų mistikai sakydavo, kad velnias yra atvirkščias Dievas. Kitaip tariant, velnias – tai Dievas, kokį jį neteisingai supranta neišmanėliai ir primityvūs žmonės.
Velnio, apie kurį kalba teologai, tiesiog nėra; jie sukūrė jį, kad paaiškintų pasaulio blogį. O blogis kyla iš Vienos Jėgos neteisingo supratimo, panaudojimo ar pritaikymo.
Mes galime rinktis, esame valingos būtybės ir gyevname čia tam, kad įsisavintume gyvenimo dėsnius, juos plėtotume ir teisingai taikytume. Viskas, kas neteisingai suprantama ir netinkamai taikoma, sukuria blogį. Jei nepasirenkate gėrio, patirsite neigiamą savo pasąmoningojo proto reakciją dėl to, kad pasirinkote blogį.
Žmogaus išradimas
Sugalvoję velnią, teologai aiškina visuomenei blogio buvimą. Jėzaus mokyme nerasite nė žodžio apie teologinį velnią, kurį tik vėliau sukūrė Bažnyčia. Be to, žodis, verčiamas velniu, reiškia vieną iš daugybės blogio dvasių, o ne konkrečią blogio dvasią.
Jėzus išvarinėjo demonus, tai yra neigiamas mąstymo formas – neapykantą, pavydą, priešiškumą, apmaudą, kerštą, savęs smerkimą ir savigailą. Tai mus varginantys velniai, kuriuos patys ir susikūrėme remdamiesi savo mintimis bei jausmais. Šios neigiamos emocijos yra tikros blogio dvasios (jausmai).
„Pragaro esmė, – teigia Swedenborgas, – yra noras kontroliuoti kitą.“ Velniai – tai neigiamos, destruktyvios mąstymo formos, sukeliančios neigiamas, destruktyvias emocijas, kurios priverčia žmogų pagal jas elgtis. Neigiamos, destruktyvios emocijos, slypinčios pasąmonėje, pasireiškia įvairiausiu chaosu ir kančiomis.
Skausmas yra pasekmė?
Visas skausmas ir kančia pasaulyje yra mūsų mąstymo ir neteisingo Vienos Jėgos panaudojimo pasekmė. Nėra jokių pikto Dievo bausmių. Dievas neturi nieko bendra su mūsų kančiomis ar ligomis. Sakyti, kad Dievas mūsų nemyli ir nesigaili, o ant mūsų pyksta, yra siaubingas piktžodžiavimas.
Visi mes esame čia, kad įveiktume kliūtis, iššūkius, sunkumus bei problemas. Tai įgalina mus atrasti Dievybę savyje, kad galėtume pasiekti savo tikslus.
Graikiškai velnias yra „diabolos“ – tas, kuris mėto (problemas ir kliūtis); kopdami į savąjį triumfą bei sėkmę mes turime ant jų pasilypėti kaip ant akmenų. Būtent taip darysime pažangą ir kopsime gyvenimo laiptais.
A.Bielinis
