Galbūt Jameso Mangoldo pavardė nėra labai gerai žinoma eiliniui žiūrovui, tačiau jo filmografija kalba pati už save. Režisieriaus krepšelyje – biografinė drama apie kantri muzikos karalių Johnny Cashą „Ties jausmų riba“, vesternas „Traukinys į Jumą“, X-Menų sagos pasididžiavimas „Loganas“ ir keletas kitų juostų, puikiai įrodančių, kad šis niujorkietis nėra iš kelmo spirtas ir gali kurti įvairiapusiškus, „Oskarų“ vertus filmus.
Naujausia režisieriaus juosta – 2019-ųjų „Le Manas’66. Plento karaliai“, kuriai režisierius ruošėsi jau nuo 2011-ųjų. Eilinį kartą filmas stojo į „Oskarui“ už geriausią juostą nominuotųjų gretas, tačiau čia suklupo prieš Pietų Korėjos pasididžiavimą „Parazitą“. Tiesa, nieko nepešęs J. Mangoldas iš ceremonijos neišėjo – filmas laimėjo geriausio montažo ir geriausio garso montažo apdovanojimus.
„Le Manas’66. Plento karaliai“ (arba „Fordas prieš Ferrari“, kaip jis buvo pristatytas JAV) pasakoja tikrais įvykiais paremtą istoriją apie amerikiečių gigantės „Ford“ bandymą nušluostyti nosį greitesniam, populiaresniam ir seksualesniam italui „Ferrari“ 24 valandas trunkančiose 1966-ųjų Le Mano lenktynėse.
Deja, „Ford“ automobiliai nebuvo patys greičiausi, o „Ferrari“ lenktynes buvo laimėjusi jau 6 kartus iš eilės, tad kompanijos galvai Henry Fordui II nelieka nieko kito, kaip sukurti automobilį, galintį ne tik pasivyti, bet ir aplenkti italų eržilus. Ai, tiesa, kaip tikras „american dream“ (liet. amerikietiška svajonė) gyvenantis kapitalistas, jis dar pabandė nupirkti „Ferrari“, bet tiesiog buvo išvadintas storuliu.
Fordui beliko griebtis šiaudo ir kreiptis į vienintelį La Maną laimėjusį amerikietį – Matto Damono įkūnijamą Carrollį Shelby. Deja, dėl širdies problemų šis šaunus ir pagarbus vyrutis nebegali lenktyniauti, tad pagalbos prašymo karuselė tęsiasi ir Shelby‘is prie lenktynėms kuriamo „Ford GT40” vairo paprašo sėsti visišką savo priešingybę (nepaisant meilės greičiui ir technikai) – įžūlų, nepraustaburnį britą Keną Milesą. Į pastarojo „skūrą“ įsinėrė bene ryškiausiai čia pasirodęs Holivudo chameleonas Christianas Bale‘as, kuris toliau išbandė savo organizmo limitus ir vaidmeniui numetė 20 kilogramų (lyg tai dar kažką stebintų...).
Kalbant apie aktorius, kompanija čia surinkta išties gera. Ypač puikų įspūdį man paliko Joshas Lucasas, atlikęs pagiežingo korporacijos subinlaižio Leo Beebe‘io (taip, pavardė veikėjui puikiai tinka) vaidmenį. Visada žaviuosi ir gerbiu aktorius, kurie priverčia nekęsti jų personažo, o šioje juostoje vožtelėti jam į marmūzę norėjosi tikrai ne kartą ir ne du.
Būtent minėtasis Beebe‘is sukuria atskirų „lenktynių“ jausmą. Vienu esminių siužeto centrų tampa įtampa tarp galios įmonėje ir boso patapšnojimo per petį bet kokia kaina trokštančio „kostiumuotojo“ ir savo darbą daug geriau išmanančių, tačiau dėdėms su portfeliais lankstytis priverstų Shelby‘io ir Miles‘o konfliktai. Turbūt dalis žiūrovų atpažins save situacijose, kai toliau savo darbo stalo nieko neišmanantis bosas „knisa“ protą savo srities profesionalui – jums.
Turbūt jau klausiate, tai kur šitoje biografinėje dramoje tas mano antraštėje paminėtas „testosterono kokteilis“, kuris labiau primena „Greitų ir įsiutusių“ filmus, o ne Oskarui nominuotą filmą? Ogi paskutiniame pusvalandyje, kuriame ir vyksta viską lemiančios Le Mano lenktynės. Žiūrėdamas šią juostos dalį ėmiau gailėtis, kad dar nėra filmų kvapus perteikiančios technologijos, nes įkaitusio asfalto, benzino ir mašininės alyvos kvapas būtų sustiprinęs įspūdį dar labiau.
Dar nematęs šio filmo šiek tiek bijojau, kad jis bus per gražus. Bijojau, kad automobilius vairuos supermodeliai, kurių išpuoselėtų garbanų nesugadins net kelias valandas užmaukšlintas šalmas. Bijojau, kad mašinas taisys nė lašeliu tepalų nesusitepę baltarankiai. Tačiau, laimė, mano nuogąstavimai neišsipildė. Čia yra ir prakaito, ir purvo, ir tepalų.
Bet nesupraskite klaidingai – „Le Manas‘66“ vis tiek yra velniškai gražus filmas. Kaip ir pridera su 8 nulių zona flirtuojančiam biudžetui, juostoje apstu patrauklių lokacijų, tam laikotarpiui priderančių kostiumų ir šukuosenų, stebina ir puikiai atkurti to meto automobiliai.
Nestebina ir tai, kad juosta pelnė „Oskarą“ už geriausią garso montažą. Automobilių variklių riaumojimas ir cypiančios padangos čia atlieka tikrai svarbų vaidmenį bendros atmosferos sukūrime.
„Le Manas’66. Plento karaliai“ gali pasirodyti, kaip eilinė cukraus pudra apibarstyta Holivudinė juosta, siekianti išaukštinti „amerikonišką“ kultūrą ir JAV industrijos laimėjimus, tačiau filme rasite daug daugiau. Čia yra gero humoro, nepersaldintos romantikos, paprasto darbininko ir aukštesnės klasės šulo kova, kvapą gniaužiančių lenktynių... Žodžiu, visko, kas puikiai vainikuotų ilgos dienos pabaigą.
Nepraleiskite progos ir pasilepinkite šia puikia juosta ir jūs. „Le Manas’66. Plento karaliai“ – jau šį šeštadienį 21:30 per TV3 televiziją.
