Penkių dienų darbo savaitė dažnam žmogui atrodo kaip įprasta ir nepakeičiama darbo dalis. Pamačius, kad kai kurie sektoriai gali reikiamus darbus atlikti ir per keturias darbo dienas (arba per penkias dirbant 6, o ne 8 valandas per parą), kai kurios valstybės perėjo būtent prie šio modelio. Tarp tokį modelį taikančių valstybių yra Islandija, Ispanija, Belgija, Japonija ir kt.
O valstybės, kurios susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu, nusprendė tam tikruose sektoriuose ilginti darbo savaitę, pavyzdžiui, Graikijos pramonės, mažmeninės prekybos, žemės ūkio ir kai kurių paslaugų skyrių darbuotojai nuo šiol dirba po šešias dienas per savaitę.
Tiesa, už tai darbuotojai gauna ir didesnį atlyginimą. Už šeštąją dieną darbuotojams mokama 40 proc. dienos darbo užmokesčio priedas, o jei tai yra sekmadieniai ir švenčių dienos – papildomai 115 proc.
Teoriškai tai padėtų, praktiškai – problemų darbo rinkoje tai nesprendžia
Lietuvoje tam tikrose srityse irgi trūksta specialistų, taip pat susiduriame ir su demografine krize, kai į pensiją išeina daugiau žmonių nei į darbo rinką ateina naujų. Tad šešių dienų darbo savaitė teoriškai padėtų spręsti šią problemą. Visgi ekspertai tikina, kad šis sprendimas darbo rinkos problemų nesprendžia.
Kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, prailgindami įprastą 40 valandų darbo savaitę mes negautume jokios naudos.
„Prieš kokį 120 metų buvo didelė diskusija, ar reikia 8 valandų darbo dienos. <...> Tada verslai sakė, kad neįmanoma įgyvendinti 8 valandų darbo savaitės, kad įvyks katastrofa ir verslai bankrutuos.
Šiandien mes matome, kad tai yra norma. Todėl grįžti prie didesnio valandų skaičiaus per savaitę, tai yra tas pats kaip grįžti daugiau nei 100 metų atgal. O mes norime judėti į priekį ir norime siekti progreso“, – sako I. Ruginienė.
Jai pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis generalinis direktorius Emilis Ruželė, kuris teigia, kad diskusija ilginti darbo valandų skaičių nėra reikalinga.
„Nemanau, kad Graikija yra geras pavyzdys, nes ten darbo rinka yra labai nelanksti. Tai Lietuvoje nėra diskutuojama apie šeštą darbo dieną ir nemanau, kad tai yra produktyvi diskusija“, – tikina E. Ruželė.
Trumpesnė darbo savaitė – iššūkiai darbdaviams
Visai kita aktualesnė ir Lietuvoje plėtojama diskusija – apie keturių darbo dienų savaitę. Pasak ekspertų, dirbant keturias dienas per savaitę, daugiau laiko liktų poilsiui, todėl taip didėtų produktyvumas darbo metu. Visgi dalis verslininkų mano, kad trumpesnė darbo savaitė Lietuvoje yra įmanoma tik tam tikruose sektoriuose ir kad pavyktų tik dirbantiems biuruose.
Pasak E. Ruželės, nusprendus trumpinti darbo savaitę verslui reikėtų ieškoti papildomų darbuotojų, kuriuos rasti Lietuvoje jau ir dabar yra gana sudėtinga.
„Turime daugybę sektorių, kur yra nepertraukiamas pamaininis darbas arba yra paslaugos, kurios būtinos visada, pavyzdžiui, medicinos paslaugos, todėl atsirastų papildomas darbuotojų poreikis.
Tikrai yra vietų, kur tai būtų sunkiai įgyvendinama, tai reikalautų didelių kaštų ir papildomų darbuotojų. Todėl nacionaliniu lygmeniu mąstyti apie keturių darbo dienų savaitę yra tikrai ankstoka“, – komentuoja E. Ruželė.
Verslo konfederacijos atstovas prideda, kad šiandien įmonės gali pačios pasirinkti, ar įvesti 32 val. savaitę darbuotojams. O dabar kai kurie verslai šį modelį naudoja kaip pranašumą pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.
Akcentuoja darbuotojų sveikatos svarbą
Kitą nuomonę turi darbuotojų profesinės sąjungos. I. Ruginienės teigimu, pamačius, kaip sėkmingai kai kurios pasaulio valstybės pritaikė keturių darbo dienų modelį, jų pavyzdžiu galėtų sekti ir Lietuva.
„Visos idėjos kyla iš praktikos. Analizuojant mūsų darbuotojų darbo sąlygas mes pamatėme, kad metai iš metų darbo krūvis ir darbo intensyvumas didėja. Jeigu lyginsime Lietuvoje išdirbtų valandų skaičių Europos statistikoje, mes esame tarp daugiausiai pradirbtų valandų lyderiai. Dėl to neišvengiamai matome, kad poilsis įgauna visai kitokią prasmę“, – sako I. Ruginienė.
Pasak profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės, trumpesnė darbo savaitė ne taip vargintų ir taip būtų saugumo darbuotojo sveikata.
„Jeigu kalbame, kad darbuotojas turi būti pasiruošęs dirbti ilgiau ir ilgiau, tai reiškia, kad nuo pirmųjų darbo dienų turime skirti didelį dėmesį darbuotojo sveikatai. Tą galime padaryti suteikdami darbuotojui daugiau laiko pailsėti, tam, kad jis galėtų su visa darbine jėga sugrįžti į darbą ir tinkamai atlikti užduotis“, – teigia I. Ruginienė.
2023 m. gale atliktos Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos duomenimis, 54 proc. darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai.
