Užsimojusi sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas ir jokios naudos neduos.
Verslininkams padaugės išlaidų
Kelias nedideles parduotuves Kauno rajone valdantis Artūras Mackevičius įsitikinęs, kad nauja tvarka bus naudinga tik bankams, o verslo sąlygos dar labiau pasunkės. „Jeigu tie ribojimai būtų taikomi atsiskaitant didelėmis, kelių dešimčių tūkstančių litų sumomis, mes neprieštarautume, bet ar nebus taip, kad valdžia pareikalaus su visais tiekėjais atsiskaityti tik pavedimu“, – būgštauja jis.
Pasak A.Mackevičiaus, jis dabar į banką važiuoja kartą per savaitę. „Ten įnešu į įmonės sąskaitą parduotuvėse uždirbtus grynuosius ir atsiskaitau su „Sodra“, mokesčių inspekcija, stambiais tiekėjais. Bet jeigu tokiu būdu teks mokėti visiems tiekėjams, į miestą turėsiu važiuoti kiekvieną rytą, reikės laukti eilėse, mokėti pinigų įnešimo mokestį bankui, buhalterei paskui reikės atlikti dešimtis pavedimo operacijų, kurios irgi apmokestintos bankų, – vardijo A.Mackevičius. – Apskaičiavau, kad man tai per dieną kainuos 30–50 Lt. O kai prekių apyvarta kaimo parduotuvėse per krizę nukritusi iki 40 proc., tai jau būtų sunkiai pakeliama našta.“
Prekeiviai valdžios planais nesidžiaugia
„Ką dar ši Vyriausybė sugalvos? – piktinosi Kauno automobilių turguje prekiaujantis Rimas. – Verčiamės, kaip galime, neprašome pašalpų, bet vis tiek mums vis kaišioja pagalius į ratus.“
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis valdžios planus irgi vadina nesąmone. „Užsienio piliečiai, perkantys čia automobilius, atsiveža grynuosius, tad norėdamas įsigyti automobilį jis su pardavėju pirmiausia turės lėkti į banką ir įnešti pinigus. Kam reikalingos tokios kvailystės?“ – gūžčiojo pečiais direktorius.
Turguje kalbinti ketinantys pirkti automobilius pirkėjai taip pat nesidžiaugė valdžios planais.
A.Mackevičius netiki, kad Vyriausybė papildomais draudimais ištrauks pinigų iš šešėlio. „Juk ir dabar įmonėse yra labai griežta fi nansinių srautų kontrolė, – teigė jis. – Neguodžia ir Vyriausybės planai, kad atsiskaitymus grynaisiais pirmiausia ketinama riboti toms įmonėms, kurios yra baustos už fi nansinius pažeidimus. Tačiau ar daug bendrovių, kurios nepadariusios nedidelių buhalterinių klaidų ir nėra nubaustos?“
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis irgi mano, kad valdžios numatytos priemonės kovoti su šešėline ekonomika neduos didelės naudos. Antra vertus, R.Kuodis mano, kad grynųjų pinigų apskaita nėra pigesnė nei elektroninė, todėl žalos verslas nepajustų.
Naudingiausia bankams
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis Vyriausybę dėl atsiskaitymo grynaisiais tvarkos, pripažįsta, kad daugiausia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai. „Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymams, tas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad galimybių atsiskaityti grynaisiais visuomenei neturėtų mažėti. „Bet plačiai naudojant elektronines mokėjimo priemones tai būtų naudinga dėl išlaidų ekonomijos ir didesnio saugumo“, – įsitikinęs sakė jis.
S.Kropas mano, kad ryšys tarp šešėlio ir atsiskaitymo grynaisiais egzistuoja. „VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką 8 proc.“, – teigė jis.
Dėl sumų dar svarsto
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad pirmiausia grynųjų pinigų srautai bus mažinami valstybės institucijose ir joms pavaldžiose įmonėse. Finansų ministerija turės parengti sprendimus, kokie apribojimai turėtų būti taikomi verslui, įvedant ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vienam sandoriui. „Tai gali būti 10 tūkst. ar 20 tūkst. Lt, dėl to dar neapsispręsta“, – sakė jis.
Apribojimus žadama įvesti ir įmonėms, kurios yra baustos už mokestinius nusižengimus.
Taip pat atsiskaitymus grynaisiais žadama riboti ir gyventojams. „Jie būtų taikomi, kai sudaromos notarinės sutartys ar sutartys dėl privalomai registruojamo turto, pavyzdžiui, parduodant butą, – kalbėjo kancleris. – Dar viena kryptis – deklaravimas. Kai su ūkio subjektu fizinis asmuo atsiskaito dideliu kiekiu pinigų, įmonė turi turėti prievolę deklaruoti mokesčių inspekcijai, kad toks atsiskaitymas įvyko. Tada mokesčių inspekcija turėtų daugiau informacijos apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais.“
Banko „Swedbank“ analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje – 30 proc. Euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.
1993–1997 m. šalyje jau buvo tvarka, kai įmonės už prekes ir paslaugas grynaisiais galėjo mokėti ne daugiau kaip 3 tūkst. Lt per dieną. Kitu atveju mokesčių inspekcija galėdavo išieškoti 30 proc. nuo didesnės nei leista atsiskaityti sumos.
Saulius Tvirtbutas
