Ypatingą dėmesį interviu S. Lavrovas skyrė Baltijos šalims: „Mes savo NATO kolegų klausėme, kodėl jie nori priimti Baltijos šalis. Jie atsakydavo, kad juose (Baltijos šalyse) išliko visokios fobijos dar nuo sovietų ir Pirmojo pasaulinio karo laikų, kai visa tai prasidėjo. Aljanse išsakė pritarimą, kad šiuolaikinė Rusija joms (Baltijos šalims) jokios grėsmės neneša, tačiau pas juos, tariamai, psichologija tokia: juos priims į NATO, ir jie nusiramins, viskas bus taiku, konstruktyvu ir tik padės vystyti tolimesnius santykius… Juos priėmė į NATO, tačiau jokios ramybės nėra, ypač su mūsų kaimynais lietuviais“.
Lietuva kontroliuoja NATO
Šiuo metu, anot S. Lavrovo, „jie yra pačių agresyviausių rusofobų židinys, kuris verčia NATO, naudojantis konsensuso principu, eiti ryžtingu antirusišku kursu“. „Ir tai niekaip nėra susiję su rusakalbiais gyventojais. Pavyzdžiui, kai šios šalys įgavo nepriklausomybę, mes turėjome problemų, kurias sprendėme išskirtinai diplomatiniais būdais, pavyzdžiui, su Latvija ir Estija, kur didžiulė dalis gyventojų negavo piliečio teisių, – aiškino S. Lavrovas. – Lietuvoje pilietybę gavo visi. Todėl lietuviams mes išvis jokių klausimų neturėjome“.
Anot Maskvos užsienio politikos vado, Maskva ruošėsi „bendradarbiauti“, „aktyviai kūrė planus, įskaitant ir tranzito į Kaliningradą, ar bendrus ekonominius projektus“. Tačiau dabar, anot jo, „Lietuva kažkodėl pasidarė labiausiai rusofobine šalimi iš visų trijų Baltijos respublikų“.
NATO plėtros stabdyti negali
S. Lavrovas, be viso kito, pareiškė: „Mes visada perspėdavome, kad, vystant begalinę aljanso plėtrą į rytus (tuo pačiu, tai yra kiekvienos šalies teisė pasirinkti formą, kuri užtikrins saugumą, ar tai būtų dvišalės ar daugiašalės sąjungos), reikia suprasti, kad jeigu karinė infrastruktūra artės prie Rusijos sienų, tai mes, aišku, imsimės būtinų karinių-techninių priemonių… nieko asmeniško, vien tik verslas“.
„Mums visą laiką sakydavo, kad NATO neketina imtis jokių priemonių, kurios kenktų Rusijos saugumui. Vis dėlto, jeigu tokių ketinimų nėra, o infrastruktūra – prie pat mūsų slenksčio, tuomet veikiausiai reikės vadovautis ne ketinimais, o tuo, ką matome savomis akimis“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Pasak jo, kalbos, kad Rusija pradėjo pavojingus veiksmus NATO pašonėje, tėra nesąžiningas mėginimas „viską apversti aukštyn kojomis“.
„Tuo tarpu NATO karinė infrastruktūra, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, artėja prie mūsų sienų, o kai mes imamės priemonių, kad būtume labiau užtikrinti savo saugumu, mums sako, kad Rusija pavojingai veikia prie Aljanso dienų. Juk tai NATO sienos šliaužia prie mūsų“, – piktinosi S.Lavrovas.
Jis taip pat pareiškė, kad Maskva gerbtų Švedijos potencialų sprendimą įstoti į NATO, bet būtų priversta imtis atsakomųjų priemonių dėl Aljanso priartėjimo prie savo sienų. „Jeigu Švedija nuspręs įstoti į NATO, mums nekils minčių, kad švedai nuspręs mus pulti. Tai galiu pasakyti iš karto“, – nurodė diplomatijos vadovas.
„Tačiau tokiu atveju Švedijos karinė infrastruktūra taptų pavaldi NATO vyriausiajam vadui, todėl mes, be abejo, dėl šios priežasties turėtume imtis būtinų karinių techninių priemonių, remdamiesi prielaida, kad kitapus sienos yra karinis politinis blokas, laikantis Rusiją grėsme ir nori ją visokeriopai suvaržyti“, – pridūrė jis.
Rusijos naikintuvų skandalas
Sergejus Lavrovas ketvirtadienį paskelbtame interviu taip pat pasakojo, kad Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, anksčiau šį mėnesį skraidę itin arti vieno JAV eskadrinio minininko Baltijos jūroje, nepažeidė jokių įstatymų. „Mūsų lėktuvai tame rajone vykdė visiškai teisėtus mokomuosius skrydžius tarptautinėje oro erdvėje“, – S.Lavrovas sakė Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.
„Jie pamatė, kad smarkiai apginkluotas amerikiečių minininkas artėja prie mūsų karinės bazės, ir nusprendė patikrinti, kas jie tokie. Kai tik jie pamatė, kas ten tokie – ir visa tai buvo atlikta saugiu atstumu – jie pasuko atgal ir tęsė savo skrydį“, – pridūrė S.Lavrovas.
Diplomatijos vadovas argumentavo, kad 1972 metais Maskva ir JAV sudarė sutartį dėl skrydžių saugumo, prie kurio Sovietų Sąjunga siūlė pridėti papildomą protokolą, bet Vašingtonas atsisakė tai padaryti. „Balandžio 20-ąją Briuselyje vyko Rusijos ir NATO tarybos susitikimas. Mūsų nuolatinis atstovas prie Aljanso Aleksandras Gruška per diskusijas apie tai jiems priminė. Amerikiečiai jautėsi nesmagiai, nes apie tai netgi nežinojo“, – aiškino S.Lavrovas.
Rusijos karo lėktuvai balandžio 13 dieną skraidė itin arti JAV eskadrinio minininko „Donald Cook“, kuris plaukė Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse. Po to incidento Vašingtonas pareiškė, kad Rusijos pilotų veiksmai buvo „neprofesionalūs“. Tačiau Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas sakė žurnalistams, kad tie lėktuvai laikėsi visų saugumo taisyklių.
