Danius Cesnauskas savo sūnelį septynerių metų Matą augina vienas. „Nėra lengva, bet kartu mes komanda…“, – tikina vyras.
Kai gimė Matas, D. Cesnauskas su žmona turėjo daug konfliktų, todėl ilgą laiką jį augino vaiko mama.
„Pats esu stipriai sergantis, vaikystėje diagnozuota šizofrenija paliko gilų antspaudą mano ligos istorijoje ir gyvenime. Tačiau nepaisant visko, be galo myliu savo sūnų“, – sako jis.
2014 metais Matui buvo diagnozuotas pirmojo tipo cukrinis diabetas. „Apie šią ligą nieko iki tol nežinojome, Matas pakliuvo į reanimaciją.
Su Mato mama buvome išsiskyrę prieš metus, todėl ligoninėje su sūnum buvo ji. Šiandien berniuką auginu pats su savo mamos pagalba“, – teigia D. Cesnauskas.
Sensorius prilygo stebuklui
Išgirdus negailestingą diagnozę, vaikui teko pradėti naudoti insuliną. „Pirmą kartą insuliną jam leidau prieš du mėnesius. Tai buvo sunkus laikas mums abiem, jis verkdavo, šaukdavo.
Manau, kad Mato mamai viskas buvo per sunku. Ir dabar nėra lengva, aš nuolat skaičiuoju, galvoju, ar teisingai suskaičiavau. Internete radau informacijos apie sensorius, kurie labai palengvina cukriniu diabetu sergančiųjų gyvenimą, ir mums tai prilygo stebuklui“, – tikina vyras.
Sensorius labai padėjo D. Cesnauskui ir jo sūnui Matui. Jie be jokių skaudžių dūrių gali stebėti vaiko cukraus kiekį kraujyje.
„Dėl to man ir Matuko močiutei šiek tiek ramiau. Juk būdavo naktų, kai iš intuicijos atsikėlęs pamatuodavau glikemiją ir, ačiū Dievui, nes viso pakelio gliukozės yra reikėję, kad cukrus pakiltų, kad vaikas nenugrimztų į komą…“, – atvirauja jis.
Vyras kartu su savo sūneliu Matu lankosi pas Kauno klinikų medikus ir yra labai dėkingas jiems už pagalbą kontroliuojant vaiko ligą.
„Taip pat esu labai dėkingas savo mamai, be jos pagalbos mums būtų labai sunku.
Matas yra nuostabus pirmokas, jau pažįstantis skaičius, todėl man daug lengviau. Nežinau, kaip reikėtų gyventi be sensoriuko“, – tikina vyras ir priduria: – „Išties, kartu mes – tikra komanda…“.
Stengiasi padėti sergantiems vaikams
Būtent naujais sensoriais pagelbėti sergančių vaikų gyvenimą stengiasi labdaros fondas „Ne apie mane“. Šis gerumo fondas globoja sergančius, skurstančius, meilės ir dėmesio stokojančius vaikus.
„Turime keletą kasmetinių projektų, tokių kaip pagalba skurdžiai augantiems vaikams išeiti į mokyklas su reikalingomis priemonėmis arba onkologinėmis ligomis sergančių vaikų kalėdinių norų pildymas.
Stengiamės įkvėpti juos nepasiduoti susitikimais su mylimais savo herojais“, – pasakoja fondo įkūrėja Ieva Krivickaitė.
Šiuo metu fondas „Ne apie mane“ vykdo akciją, kuri yra skirta padėti pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams patirti kuo mažiau dūrių į pirštus.
„Vaikas, sergantis šia liga, per savaitę į savo pirštukus įsiduria apie 70 kartų. Leidžiantys insuliną į pilvą ar kojas, vaikai patiria dar nuo 4 iki 7 dūrių per dieną, kaskart prieš valgant.
Turint specialų sensorių dūrių sumažėja iki 1 karto per dieną arba jų visai nelieka. Tačiau sensorių kaina savaitei siekia 55 eurus ir valstybė to nekompensuoja“, – komentuoja ji.
I.Krivickaitė pati taip pat serga cukriniu diabetu, todėl puikiai žino, ką tenka patirti sergantiems vaikams.
„Žinau ką reiškia kiekvienas dūris, bet taip pat žinau, kad kartu mes galime labai daug“, – savo fondu tiki mergina.
Kviečiame prisidėti prie sensorių pirkimo pavedimu. AČIŪ už bet kokio dydžio pagalbą.
VšĮ "Ne apie mane" Paskirtis - Sensoriams Įmonės kodas : 304224739 Sąskaitos Nr. LT387300010146904805 Swedbank AB, banko kodas 73000, BIC – HABALT22 ARBA siųsdami SMS žinutę numeriu 1405, įrašę tekstą 1310. SMS žinutės kaina 2 EUR. Paypal: goo.gl/aCdmRG
