Bet diagnozė cukrinis diabetas tikrai ne mirties nuosprendis – ir juo susirgus galima gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau tam reikia ne tik gydytojų, bet ir pačių susirgusiųjų pastangų.
Serga ir suaugusieji, ir vaikai
Nepaisant tobulėjančių gydymo metodų, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje pernai cukriniu diabetu sirgo 64 mln. gyventojų: 33 mln. moterų ir 31 mln. vyrų. Prognozuojama, kad po ketvirčio amžiaus – 2040 m. diabetu sirgs apie 642 mln. mūsų planetos gyventojų, arba pusantro karto daugiau negu užpernai. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, daugelyje šalių antrojo tipo diabeto, kuriuo serga apie 90 proc. visų šia liga sergančių ligonių, paplitimas svyruoja nuo 3 iki 8 proc. gyventojų.
„Lietuvos statistika taip pat neguodžia – mūsų šalyje jis registruotas apie 5 proc. gyventojų. Tarp sergančiųjų pirmojo tipo diabetu yra 400 vaikų iki 14 metų“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Klimienė. Specialistų teigimu, šiuo metu diabetu serga kas dvidešimtas žmogus ir, jei nieko nedarysime, greit juo gali sirgti kas 10-as Lietuvos gyventojas.
Du diabeto tipai
Cukrinis diabetas, pasak Santaros klinikų (Santariškių klinikų) Endokrinologijos centro gydytojos endokrinologės Gintarės Naskauskienės, – lėtinė neinfekcine liga. Ja susergama, kai kasa gamina nepakankamai baltyminės kilmės hormono insulino, kuris
reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir padeda jai patekti į raumenis, kitus organus ir riebalinį audinį, arba sutrinka jo veikimas žmogaus organizme. „Sveikiems žmonėms nedidelį insulino kiekį kasa išskiria nuolat, o valgant tas kiekis labai padidėja ir padeda su maistu gaunamą gliukozę paversti energija. Susirgus diabetu sutrinka insulino išskyrimas arba jo poveikis, todėl gliukozė nepasisavinama, o jos kiekis kraujyje padidėja ir vystosi hiperglikemija. Dėl blogos glikemijos kontrolės pažeidžiamos akys, inkstai, nervai, kraujagyslės, kiti organai“, – aiškina gydytoja.
Specialistai skiria pirmojo ir antrojo tipo diabetą. Pasak habilituoto daktaro, Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo profesoriaus Antano Norkaus, pirmojo tipo diabetas, kuris nustatomas apie 10 proc. visų sergančių cukriniu diabetu, vystosi dėl autoimuninio kasos beta ląstelių pažeidimo. Juo sergančio žmogaus kasa visai negamina insulino. „Tai jaunų žmonių, kurie suserga iki 40–45 metų, liga. Ji pasireiškia labai audringai, o simptomai ryškūs – žmogus jaučia silpnumą, jį vargina troškulys, džiūsta burna, padažnėja šlapinimasis, todėl diagnozė iš karto būna aiški. Šio tipo diabetu sergančiam ligoniui būtinos kasdieninės insulino injekcijos. Jis leidžiamas švirkštais arba insulino pompa“, – aiškina profesorius.
Gerokai klastingesnis yra antrojo tipo diabetas, kuriuo dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nors gali sirgti ir vaikai. Sergančiojo kasa insuliną gamina, tačiau jo pasisavinimas organizme sutrinka, todėl gliukozė iš kraujo nepatenka į ląsteles ir pavalgius jos kiekis pradeda kilti. Dėl insulino trūkumo vystosi įvairios komplikacijos.
„Šio tipo diabetas, kuriuo serga apie 90 proc. visų cukriniu diabetu sergančių žmonių, klastingas dėl to, kad iš pradžių jokių simptomų gali nebūti – žmogus ilgą laiką nieko nejaučia arba nesureikšmina negalavimų. Bet jei nėra kitų ligų, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimų, o antsvorio turinčio žmogaus svoris ima kristi, nereikia dėl to džiaugtis, reikia kreiptis į gydytoją dėl galimo diabeto. Antrojo tipo diabetą taip pat galima įtarti, jei troškina, blogai gyja žaizdos, ant odos atsiranda pūlinių, moteris ima varginti niežulys“, – teigia profesorius.
Kreiptis į gydytojus jis pataria ir tiems, kurie palyginti jauno amžiaus patyrė miokardo infarktą, insultą, kurių kraujospūdis, cholesterolio kiekis yra padidėję, bei tiems, kurių artimi giminaičiai – tėvai, broliai, seserys ar vaikai – jau serga cukriniu diabetu, taip pat moterims, pagimdžiusioms didesnius negu 4 kg svorio kūdikius. „Į rizikos grupę patenka ir moterys, kurioms besilaukiant kūdikio pasireiškė vadinamasis nėščiųjų diabetas. „Pagimdžius dažnai jis praeina savaime, bet tai požymis, kad moteris ateityje gali susirgti diabetu, todėl turi atidžiau stebėti savo sveikatą“, – priduria G.Naskauskienė.
Neišgydoma, bet suvaldoma
Cukrinis diabetas – kol kas neišgydoma liga, bet vaistais ją galima kontroliuoti ir suvaldyti. Tai visas kompleksas dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo progresuojančių ligų, tačiau šį progresavimą galima sustabdyti ar jo išvengti laiku pradėjus gydymą. Ir nors naujausi vaistai, padedantys reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, yra nepigūs, laiku paskirti jie atsiperka, nes žmogus lieka darbingas. Tačiau tam, gydytojų teigimu, reikia ne tik inovatyvių vaistų, bet ir pacientų pastangų. Diabeto mokyklose, o kur jų nėra, gydytojai endokrinologai ar šeimos gydytojai ir slaugytojos, dirbantys su diabetu sergančiu pacientu, išmoko jį apskaičiuoti insulino dozę ir jį susišvirkšti, suteikia kitos naudingos informacijos.
„Bet ne visi pacientai laikosi nurodymų. Dažnai sako, kad vartoju vaistus ir gerai jaučiuosi, bet to nepakanka. Jie turi matuoti cukraus kiekį kraujyje ir užrašyti į diabeto kontrolės dienyną, kaip nurodė gydytojas: nevalgius, praėjus dviem valandoms po pusryčių, dviem valandoms po pietų, dviem valandoms po vakarienės.
Kai žmogus pas šeimos gydytoją ar specialistą atsineša šitą dienyną, jam nesunku padėti. Rytais nevalgius cukraus kiekis kraujyje turi būti ne didesnis negu 7,0 milimolio, o praėjus 2 valandoms po pagrindinių valgymų – 8,5 milimolio litre. Jei yra daugiau, gydymą reikia koreguoti, intensyvinti. Kadangi parą veikiantys insulino preparatai palaiko bazinę glikemiją, gydytojas, atsižvelgdamas į cukraus kiekio pokyčius, galės skirti trumpai veikiančius insulino preparatus, kurie leidžiami valgant“, – dienyno svarbą pabrėžia A.Norkus.
Pasak patyrusio specialisto, tai itin svarbu, nes bėdų gali kilti tiek perdozavus insulino, tiek naudojant jo per mažai, nes abiem atvejais gali išsivystyti ūmios komplikacijos – ištikti koma. Gydytojas apgailestauja, kad nemažai sergančiųjų kreipiasi pavėluotai, o tada paaiškėja, kad jau išsivystė įvairios komplikacijos – pokyčiai akių dugne, miokardo infarktas, aukštas kraujospūdis, taip pat inkstų veiklos nepakankamumas, pakenktos nervų ir kitos sistemos. Jei naktimis tirpsta, dega ar dilgčioja kojos, traukia mėšlungis, iškrypo pėdų pirštai, tai rodo, kad žmogus serga jau ne mažiau kaip penkerius metus ir dėl nevaldomo diabeto patiria įvairių negalavimų“, – sako A.Norkus.
„Sergantieji cukriniu diabetu su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis į diabetinės pėdos kabinetus, kur keturis kartus per metus jiems atliekamas gydomasis pedikiūras, o jei atsirastų žaizdelė, galima kreiptis tiek kartų, kiek prireiks. Už procedūras diabetinės pėdos kabinetuose sumoka ligonių kasos. Be to, reikia išmokti taisyklingai karpyti nagus, vartoti specialius tepalus, kad oda nesuskirstų ir neskilinėtų“, – aiškina G.Naskauskienė.
Jai pritaria ir A.Norkus. Anot jo, apie 70 proc. visų pėdų amputacijų, atliekamų ne dėl fizinių traumų, yra susijusios su cukrinio diabeto komlikacijomis. „Yra daug pacientų, kurie nekreipia dėmesio į gydytojų nurodymus, ir tik tada, kai jau reikia amputuoti kojas, netenka regėjimo arba prireikia dializės, ima apgailestauti. Bet tada jau būna vėlu“, – sako A.Norkus.
Padėkite patys sau
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės G.Klimienės, remiantis tyrimų duomenimis, sergančių viena iš sparčiausiai plintančių ligų visame pasaulyje skaičiaus didėjimui įtakos turi gyventojų senėjimas, žalingi įpročiai, taip pat netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.
Nutukę yra apie 80 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu, todėl susirūpinti turėtų visi, kurių kūno masės indeksas didesnis kaip 25 (pavyzdžiui, ūgis 168 cm, svoris daugiau kaip 70 kg), juosmens apimtis didelė (moters –daugiau kaip 88 cm, vyro – daugiau kaip 102 cm). Jiems ir moterims, kurių naujagimis svėrė daugiau kaip 4 kg ir kurioms buvo išsivystęs nėščiųjų diabetas, neatsižvelgiant į amžių, gydytojai rekomenduoja atlikti gliukozės toleravimo mėginį. Šį testą turėtų atlikti ir tie, kurių artimieji serga cukriniu diabetu.
Beje, jei teko girdėti žmones sakant, kad jų tyrimo rezultatai yra „ties riba“, tai gali būti prediabetas: jei ryte nevalgius gliukozės kielis bus daugiau kaip 6,1 milimolio, o išgėrus gliukozės tirpalo – mažiau negu 7,8, tai glikemija nevalgius, o jei prieš pusryčius ji yra 6,1 ar normali, bet praėjus dviem valandoms po išgerto tirpalo bus 7,8–11,0 – sutrikęs glikemijos toleravimas. Jei ji viršys 11,1 milimolio – jūs sergate cukriniu diabetu. Taip pat pavojinga ir hipoglikemija, kai gliukozės kiekis nukrinta žemiau 3,9 ribos.
„Įvairių ligų atsiradimą skatina bet koks stresas, virusinės infekcijos, sėdimas gyvenimo būdas, o laikui bėgant cukriniu diabetu suserga žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir dažnai serga pankreatitu. Taip pat jis gali išsivystyti dėl kitų endokrininės sistemos ligų, ilgai vartojant gliukokortikoidus, pavyzdžiui, prednizoloną“, – aiškina G.Naskauskienė.
Pagrindinė profilaktikos priemonė, kuri padės suvaldyti ligą – sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas bei fizinis aktyvumas. „Būtų gerai, jei bent 2–3 kartus per savaitę žmonės vaikščiotų, bėgiotų, plaukiotų, bent 150 minučių per savaitę atliktų aerobinio fizinio krūvio pratimus. Taip pat nepamirškite, kad jau nuo 30 metų medžiagų apykaita lėtėja. Jei dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja fizinis aktyvumas, turėtumėte ir valgyti mažiau“, – pataria G.Naskauskienė. Ji primena, kad svarbu apskaičiuoti paros energijos poreikį ir tinkamai jį paskirstyti. Angliavandeniai turėtų sudaryti 50 proc., baltymai – 20 proc. paros raciono, o riebalai – 30 proc. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros kalorijų, pietūs – 35 proc., o vakarienė – 20 proc. Tarpuose galima užkąsti, bet tai turi būti tik 5–10 proc. visų paros kalorijų. Ir labai svarbu vienu metu neprivalgyti daug.
Pirmojo tipo diabetu sergantys žmonės neturėtų piktnaudžiauti greitaisiais angliavandeniais, cukrumi, medumi, taip pat saldumynais, sultimis, negerti vaisvandenių, o insuliną turi leistis taip, kaip buvo mokoma diabeto mokykloje. Vaisius valgyti galima, bet reikia jausti saiką: per vieną kartą stiklinė uogų arba vienas obuolys, kriaušė arba pusė banano.
Per dieną galima suvalgyti 12 vynuogių. Jei sergate antrojo tipo diabetu, iš karto nesuvalgykite daug duonos, miltinių patiekalų. Jeigu nedirbate sunkaus fizinio darbo, per pietus prie mėsos galima suvalgyti 4 valgomuosius šaukštus bulvių košės, makaronų ar grikių arba 2 bulves, o daržovių – pomidorų, agurkų, salotų, žiedinių kopūstų, brokolių, cukinijų – galite valgyti, kiek norite. „Neseniai pripažinta, kad ir sergantieji antro tipo diabetu gali maitintis įvairiau, o pagrindinių medžiagų santykis gali būti lankstesnis“, – priduria G.Naskauskienė. Gydytojai endokrinologai turintiesiems bent vieną iš minėtų rizikos veiksnių rekomenduoja bent kartą per metus pasitikrinti cukraus kiekį.
SKAIČIAI IR FAKTAI
2015 m. pasaulyje nuo cukrinio diabeto ir jo komplikacijų mirė 5 mln. žmonių. Vien Lietuvoje – 1 741 žmogus.
2016 m. Lietuvoje ambulatorinės arba stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos daugiau kaip 126,6 tūkst.žmonių. Insulino pompų keičiamosioms dalims 2016 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išleista daugiau kaip 534,7 tūkst. eurų.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų cukriniam diabetui gydyti sąraše šiuo metu įrašyta 30 veikliųjų medžiagų.
