Praėjus daugiau kaip mėnesiui po pirmalaikių rinkimų Serbijos parlamentas trečiadienį pagaliau iš trečio karto išsirinko savo pirmininką. Juo tapo Serbijos demokratų partijos (DSS) vicepirmininkas Draganas Marsičaninas, kurio kandidatūrą parėmė ir dėl karo nusikaltimų teisiamo Jugoslavijos eksprezidento Slobodano Miloševičiaus socialistų partijos (SPS) deputatai.
Tai leidžia spėti, kad su socialistų pagalba naujuoju Serbijos ministru pirmininku taps kitas buvęs Jugoslavijos prezidentas demokratas Vojislavas Koštunica.
Kadangi Serbija jau metus laiko neturi prezidento, parlamento spikeris D. Marsičaninas automatiškai eis valstybės vadovo pareigas. Trečiadienį už jo kandidatūrą balsavo 128 iš 245 parlamento posėdyje dalyvavusių deputatų.
Tikriausiai jau kitą savaitę bus sudaryta naujoji Serbijos koalicinė vyriausybė.59 metų teisės profesorius V. Koštunica siekia su liberalų ir monarchistų partijomis sudaryti mažumos koaliciją, nes nesutaria su ankstesnėje vyriausybėje dominavusia pagrindine reformatorių partija, Demokratų partija (DS). S. Miloševičiaus socialistai teigia paremsiantys konservatyvią mažumos vyriausybę, jeigu ši atsižvelgs į jų nuostatas dėl privatizavimo ir kitais klausimais.
"Tai - didelis žingsnis į priekį, - po balsavimo parlamente žurnalistams pareiškė V. Koštunica. - Serbijos politinės partijos neturėtų veltis į pilietinį karą".
"Mes nepriklausysime naujajai vyriausybei, nors remsime mažumos vyriausybę", - sakė SPS pirmininko pavaduotojas Zoranas Andželkovičius.
Ironiška, kad naująją V. Koštunicos vyriausybę rems partija, kurios lyderį S. Miloševičių jis nugalėjo per 2000 metų prezidento rinkimus ir kuris, kaip visuotinai pripažįstama, įstūmė Balkanus į dešimtmetį trukusius karinius konfliktus, skurdą ir tarptautinę izoliaciją.
Centro kairės pakraipos Demokratų partija (DS), kurios lyderis Zoranas Džindžičius pernai buvo nužudytas, kaltina V. Koštunicos partiją atsisakant politinės įtakos ir leidžiant į sceną sugrįžti buvusią Jugoslaviją sužlugdžiusiems socialistams.
Diplomatai teigia, jog bendradarbiavimas su diskredituotais socialistais reikštų atvirą nesiskaitymą su Vakarais, nuo S. Miloševičiaus nuvertimo rėmusiais reformatorių partijas, tačiau tai tikriausiai yra vienintelis būdas didesniam pavojui, kurį kelia nauji rinkimai, išvengti. Nuo socialistų paramos priklausoma vyriausybė, pagal tai, veikiausiai bus mažiau linkusi bendradarbiauti su Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolu, reikalaujančiu, kad Belgradas išduotų keturis kariuomenės ir policijos generolus, kaltinamus dėl Kosovo provincijoje prieš vietos albanus įvykdytų karo nusikaltimų.
Vakarai tikėjosi, kad Serbijos reformatoriškos partijos įveiks tarpusavio nesutarimus ir sudarys stabilią daugumos vyriausybę, kuriai neturės įtakos socialistai ar pastaruoju metu vėl stiprėjanti Radikalų partija.
dpa-“Reuters”-ELTA
