Serbijos ir beveik vien albanų gyvenamo Kosovo lyderiai trečiadienį pradėjo galutinį derybų dėl nepriklausomybės siekiančios provincijos ateities etapą, per kurį jie, tarpininkų nuomone, galės patikslinti, bet ne perrašyti iš naujo Jungtinių Tautų pasiūlytą planą.
Plano autorius, JT pasiuntinys Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris) praėjusią savaitę sakė, jog jis pasirengęs "pataisoms", bet netiki, kad įvyks "stebuklas" ir abi šalys suras abipusiškai priimtiną sprendimą.
Jo planas numato suteikti Kosovui faktinę nepriklausomybę, prižiūrint Europos Sąjungai. Tuo tarpu Serbija primygtinai reikalauja išlaikyti savo suverenitetą Kosovui.
Albanai sudaro 90 proc. du milijonus gyventojų turinčiame Kosove. Jų lyderiai sutiko su M. Ahtisaari planu, bet nori sumažinti tarptautinių pajėgų vykdomą kontrolę, taip pat susilpninti savivaldos, suteiktos serbų mažumai, įgaliojimus.
Serbija pareiškė, jog siekia pašalinti iš plano projekto viską, kas suvokiama kaip Kosovo, kuris sudaro 15 proc. šalies teritorijos, atsiskyrimas.
"Serbija negali sutikti būti suskaldyta ir prarasti suverenitetą bet kuriai serbų žemių daliai", - sakė agentūrai "Reuters" šalies prezidento patarėjas Vukas Džeremičius.
Kosovą Jungtinės Tautos administruoja nuo 1999 metų, kai per NATO aviacijos puolimą autoritarinis Serbijos lyderis Slobodanas Miloševičius buvo priverstas išvesti kariuomenę iš provincijos teritorijos.
Serbija laiko Kosovą savo kultūros ir religijos centru, bet dar iki Jugoslavijos subyrėjimo gyventojų daugumą jame sudarė albanai, o pats kraštas turėjo autonomijos teises, kurias panaikino S.Miloševičius. Dėl krašto autonomijos panaikinimo ir represijų politikos kilo karas tarp Kosovo albanų ir Serbijos valdžios.
