Atrodo, praėjusių metų pavasarį Generalinio prokuroro Algimanto Valantino išsakyti spėjimai žiniasklaidai, jog sunkmečiu Lietuvoje gali prasidėti masiniai žmonių grobimai, pamažu pildosi.
Antradienį apie 8 val. ryto į Klaipėdos apskrities policiją kreipėsi 32 metų klaipėdietė, kuri pareiškė, kad uostasmiesčio Naujakiemio gatvėje prie mokyklos kažkoks maždaug apie 50 metų stambaus kūno sudėjimo vyriškis jėga kažkur nusitempė septynerių metukų jos sūnų P. L.
Vėliau motina gavo telefoninę SMS žinutę, kurioje už vaiko grąžinimą buvo reikalaujama 400 tūkstančių litų.
Šį įvykį ėmėsi tirti Klaipėdos apskrities VPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus darbuotojų.
Atsižvelgdami į šio drastiškai įvykdyto sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei lygį, pareigūnai panaudojo visas įmanomas intelektines bei technines priemones, kad berniukas būtų kuo greičiau surastas, o įtariamieji sulaikyti. Specialių užduočių atlikimui pasitelktas Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, apie įvykį informuotos visos Lietuvos policijos įstaigos.
Policijos departamento teigimu, apie 17.00 val. berniuko išlaisvinimo operacija buvo baigta. Įtariant įvykdžius šį rezonansinį nusikaltimą, sulaikyti bei uždaryti į areštinę keli vyriškiai. Sulaikymo operacijos metu vaikas nenukentėjo.
Pagrobėjų taikiklyje – vaikai
Dažniausiai pagrobėjai nusitaiko į vaikus ir paauglius, tikėdamiesi nemenkų išpirkų iš jų tėvų.
1994-ųjų rugsėjo pradžioje buvo pagrobtas Kazlų Rūdoje (Marijampolės apskr.) tuo metu gyvenusio muitininko sūnus Eimantas D. (8 m.), rytą ėjęs į mokyklą. Net 4 paras apie vaiką nebuvo jokių žinių. O tada keleto rajonų pareigūnai, sulaikę 5 įtariamus asmenis, išlaisvino Eimantą, slėptą viename sodo namelyje prie Alytaus. Šioje operacijoje ypač išgarsėjo vėliau Lietuvos generaliniu komisaru tapęs tuometinis Alytaus policijos vadovas Vytautas Grigaravičius.
Iš Eimanto tėvo grasinančiais skambučiais buvo reikalaujama 30 000 dolerių. Įtariamieji įkliuvo, kai vyras nuvežė jiems išpirką.
Dėl Eimanto pagrobimo teismo bausmių sulaukė jauni alytiškiai giminaičiai Loreta Lepeškienė (8 metai nelaisvės) ir Ramūnas Lukšys (7 metai nelaisvės), patys tuo metu turėję mažamečių vaikų. Jų bendrininkas Artūras Lepeška, Loretos vyras, pasikorė Marijampolės areštinėje, vos tik buvo į ją uždarytas.
Šiuo metu minėti pagrobėjai jau seniai gyvena laisvėje. O jų buvusi auka Eimantas, 23 metų vyras, savarankišką gyvenimą pradėjęs viename Lietuvos didmiestyje.
Beveik prieš metus teismo bausmės už plungiškių medikų sūnaus Manto A., tuomet trylikamečio, pagrobimą sulaukė ir plungiškiai 25 metų Ernestas Teresius (7 metai nelaisvės) bei 29 metų Rolandas Ivanauskas (4 metai nelaisvės). Šį nusikaltimą jie buvo įvykdę 2001-ųjų kovą, tačiau teismas ilgai negalėjo užbaigti savo darbo, nes kaltininkai slapstėsi.
Du iš trijų iš pagrobėjų buvo nepilnamečiai baigiamųjų klasių moksleiviai. Jie iš ligoto pagrobtojo, kurį porą dienų laikė pririštą prie sijos apleistos sodybos griuvėsiuose šalia Plungės, motinos reikalavo 10 000 JAV dolerių išpirkos. Surastas ir išlaisvintas berniukas buvo labai sušalęs, o užveržtos virvės buvo pažeidusios jo rankų nervus – prireikė rimtos medikų pagalbos.
Prieš 8 metus dar vienas mažametis buvo pagrobtas Telšiuose. Tuomet už 10 metų Luką L. pagrobėjai Vaidas Telšinskis (dabar 27 m.) ir Tomas Vilimavičius (dabar 25 m.) iš nelaimėlio tėvų reikalavo 1500 JAV dolerių išpirkos. Lukas iš nelaisvės namo šilumos trasoje pabėgo pats, kai jam pavyko nukąsti virves, kuriomis buvo surištos rankos. Vėliau pagrobėjai buvo nuteisti.
Garsiausi pagrobimai Lietuvoje
1997-ųjų vasarą Joniškio rajone buvo įkalinti Rusijos piliečiai Anatolijus ir Vladimiras Fisenkos – tėvas ir sūnus. Joniškio verslininkai iš jų reikalavo grąžinti 39 000 JAV dolerių skolą. Pagrobtieji buvo laikomi firmos „Žiemgala“ patalpose, belangiame kambaryje. Tai truko kelias savaites, kol sūnus, išleistas organizuoti išpirkos, kreipėsi į policiją.
Lietuvį Viktorą Grodį įkaito dalia 1997-aisiais ištiko Čečėnijoje. Jis dėl reikalaujamos išpirkos pusės milijono JAV dolerių – buvo laikomas net pusantrų metų. Lietuvis buvo išlaisvintas tik po ilgų derybų, kai šis reikalas buvo sprendžiamas tarptautiniu lygiu.
1999-ųjų vasarį Vilniuje buvo pagrobta iš klubo ėjusi vilnietė Laura V. Ją pagrobę 5 vilniečiai iš merginos motinos pareikalavo 50 000 JAV dolerių išpirkos, o pačią merginą 5 paras slėpė nuošalioje sodyboje Pasvalio rajone.
Vėliau visi 5 Lauros pagrobėjai buvo nuteisti kalėti. Vienas jų – Arūnas Česnulevičius (22 m.) – 2000-ųjų rugpjūtį buvo mirtinai sumuštas Pravieniškių pataisos namuose, kur buvo ką tik pradėjęs atlikti teismo paskirtą bausmę.
Bene labiausiai Lietuvoje išgarsėjęs yra „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino pagrobimas 2000-ųjų liepą. Nusikaltėliai – garsieji Panevėžio „tulpiniai“ – tąsyk nužudė savo aukas ir iš bankomato paėmė G. Kiesaus 128 000 litų.
Dabar šie banditai kali už kitus žiaurius nusikaltimus – net du kartus nuteisti iki gyvos galvos.
2001 metų spalio 8 –ąją garsiausiu Lietuvos bėgliu tituluojamas Romas Zamolskis buvo sužeistas Panevėžyje policijos pareigūnų ir po to pradingo tarsi į žemę. Pareigūnų užspeistas jo bendras Virginijus Savickis paėmė įkaitus, tačiau per šturmą buvo nukautas. Ieškodami R. Zamolskio pareigūnai kelias dienas šukavo Panevėžį ir jo apylinkes, tačiau nieko neaptiko.
Prieš šį įvykį buvo pasirodę spėjimų, jog R. Zamolskis subūrė naują gaują ir siautėja Vilniaus pakraščiuose. Anksčiau jis esą buvo pastebėtas Kaune, Šiauliuose ir Palangoje.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
