„Paskutiniu momentu galva pradėjo suktis: būna eini, eini ir kažkaip šonan meta, tarsi girtas būtum. Nuvažiavau pas daktarę, ji man davė siuntimą į Vilnių galvą peršviesti ir tada man rado auglį galvoje. Sako, kad reikia daryti bent dvi operacijas. Paskutiniu momentu ir galvą labai dažnai skauda, tai dar sykį nuvažiavau pas gydytojus, ir man pasakė, kad nuo auglio šitaip skauda“, – pasakoja Skaistė.
Ji sako, kad auglys nepiktybinis, tačiau problemų sukelia daug, o net ir po operacijos gali ataugti. Skaistė operuotis nenori: kai kitą kartą važiuos šviestis galvos pas gydytojus, pasiklaus jų, ar operacija būtina, o gal dar nesioperavus galima gyventi.
„Nemalonu, kai galvą užima, visą taip suima. Tai aš viena kai namie būnu, tai viską neskubėdama darau, po truputį“, – kalba moteris.
Čia į trobą užeina Skaistės vyras Alius su penkiais berniukais, kuriuos parsivežė iš mokyklos. Vyras nusiteikęs džiaugsmingai, sako, kad tik žmonos sveikata neramina:
„Sunkiausia dėl žmonos sveikatos. Vaistų jai išrašo seniai jau – tai nuo spaudimo aukšto, tai nuo žemo. Aš jai seniai sakau, kad prašytų siuntimo į Vilnių, bet ją vis įkalba, įkalba ir vaistų tik prirašo nuskausminamųjų, ir viskas. Gerai, kad jau greitai važiuojame į Kauno klinikas ir žiūrėsime, ką pasakys ten mums“, – kalba Alius.
Šulinio vanduo – pavojingas sveikatai
Dar viena Karaciejų šeimyną užgriuvusi bėda – vanduo. Vandentiekio jie neturi, tai vandenį semiasi iš šulinio, pastatyto šalia tvarto. Dėl tokios vietos vanduo užsiteršia, atvažiavę specialistai nustatė, kad tokio vandens nebegalima gerti, jis pilnas nitratų.
„Šiemet labai nebuvo vandens, o kai palyja, tai jis toks pilnas srutų pasidaro, nešvarus. Visi sako, kad dėl to, kad prie tvarto tas šulinys pastatytas. Geriam vis tiek iš ten vandenį, o ką darysi – vandens tai reikia. Kai mūsų šuliny vanduo buvo išsekęs, buvau nuėjusi iš kaimynų šulinio pasisemti, bet ten pelių pilnas šulinys. Vieną kartą pasisėmiau – trys pelės kibire“, – pasakoja Skaistė.
Alius džiaugiasi, kad dabar, atitirpus sniegui, vandens yra jų šulinyje – nors nitratų kiekis ten ir kenkia sveikatai, tačiau bent pelių nėra:
„Dabar gerai, dabar vandens turime, kai sniegas atlyžo, bet kada sausa – viskas, nėra vandens. To vandens iš šulinio jau seniai negalima gerti, daug nitratų ten rado, kai paskutinį kartą vandenį tikrino, bet ką darysi. Sveikatai kenkia, bet daug kas kenkia dabar. Kol kas nesergame, laikomės“, – sako vyras.
Šeimą dažnai lankanti nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ savanorė Ramunė, kartu su tv3.lt besilankiusi pas Karaciejus, paaiškina, kad situacija dėl vandens – tikrai bloga, tačiau šeima nemėgsta skųstis:
„Jie niekada nedejuoja, kad jiems mažai ar ko trūksta. Dėl to vandens – mums pasirodė, kad tai didelė bėda, o jie ir toliau galvotų, kad taip turi būti, kad viskas normalu, bet tai nėra normalu, kai žmonės vandens švaraus neturi“, – sako ji.
Alius pripažįsta, kad reikėtų tiesti vandentiekį, tačiau tai šeimai kainuotų pasakiškus pinigus- apie 6 tūkst. eurų. Tokių pinigų jie net susapnuoti negalėtų.
Meilė vaikams
20 metų vedusių Karaciejų buitis skurdi: mažoje keturių kambarėlių, įskaitant ir virtuvę, trobelėje, gyvena devyni žmonės. Vietos mažai, trobelei jau verkiant reikia remonto, tačiau šeima nesiskundžia:
„Viskas gerai dabar, aš džiaugiuosi. Su vaikais bėdų nėra, jie juk patys auga (juokiasi – red.). Jie – tikras džiaugsmas. Aišku, pinigėlių visada trūksta, bet nėra taip, kad valgyt neturėtume ko, nebadaujame“, – sako Alius, dirbantis traktorininku, tačiau dabar besidarbuojantis namuose, padeda sergančiai Skaistei su vaikais.
Tokia didelė šeima neslegia ir Skaistės pečių – ji sako, kad jai linksma tokį būrį atžalų auginti.
Ramunė tuo tarpu pastebi, kad, nors Alius su Skaiste ir labai darbštūs, tačiau pinigėlių vis tiek trūksta:
„Alius su traktoriumi pas ūkininkus padirbėja, kartais ir oficialiai įsidarbina – jis nevengia darbo, nesidžiaugia, kad iš pašalpų gyvena. Tik tiek, kad su tokiu pulku vaikų išgyventi yra sunku. Kiekvieną sezoną praktiškai reikia septynių porų batų. Gerai, būna kai kurie išaugtiniai, bet ir susidėvi tie batai“, – sako ji.
Šeima gauna išmokas už vaikus, socialinę pašalpą ir invalidumą už Skaistės auglį, tačiau ta suma, sako Ramunė, tikrai yra menkutė.
Vis tik nors pinigų čia ir nedaug, tačiau meilės tikrai apstu:
„Skaistė labai stengiasi, vaikai visą laiką švarūs. Jų buitis labai kukli, bet meilės vaikams yra labai daug, vaikai yra mylimi, jie labai svarbūs“, – pasakoja Ramunė.
Ir iš tikro – vaikai džiugiai kalba, juokiasi, žaidžia, krykštauja. Nors ir ne visi kalbūs, tačiau nė vieno rūškano nesimatė, kai meilios Aliaus ir Skaistės akys žvelgė į juos.
Laimėjo planšetę
Penki Karaciejų vaikai – Marius, Tomas, Deimantas, Vytas ir Juozas nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena bendrabutyje šalia mokyklos Gelvonuose, o savaitgaliui grįžta pas tėvus.
Bendrabutyje ir mokykloje berniukai gauna nemokamą maitinimą. Valgyti, sako vyriausiasis, šešiolikmetis Juozas, duoda skaniai, tačiau mažokai.
Juozas linksmai pasakoja apie jų buitį:
„Sutariame su broliais neblogai, o ir namie neblogai sekasi. Patinka man kaime gyventi, čia taip ramu. Savaitgalį su tėčiu darbuosimės, o mažieji čia lakstys ir maišysis (juokiasi – red.). Na, o mokykloje tai man patinka istorija, mėgstu knygas skaityti – knygų žiurkė esu (vėl juokiasi – red.). Taip pat patinka man rašyti – viename rašinių konkurse mokykloje pirmą vietą užėmiau ir laimėjau planšetę“, – pasakoja vyrukas.
Planuoja remontus
Alius turi daug džiaugsmingų planų – gavę iš vieno paramos fondų pinigėlių, šeima nusipirko naujus langus. Tad Alius nori ir namus susiremontuoti:
„Tie pinigėliai mums toks paskatinimas toliau tvarkytis. Norime ir remontą darytis, reikia plėstis, reikia priestatą statyti, nes mums vietos maža. Reikia remontuotis, nes čia jau baisu“, – sako vyras.
Ramunė pastebi, kad Alius jaučia labai didelę atsakomybę už gautus pinigus, jis dirba, tvarkosi, planuoja gerinti šeimos buitį.
„Tai tikrai labai graži šeima. Jie turi karvę, paršelį pasipjovė, užsiaugina bulves. Karaciejai ne tokie kaip kitos šeimos, kurios tik laukia pašalpų, geria ir nieko nedaro. Gaudami pagalbą jie jaučia už ją atsakomybę, ir kuo daugiau stengiasi daryti patys. Štai vasarą jų skalbimo mašina buvo sugedusi, tai Skaistė plovė drabužius rankomis. Siūliau nuvežti patalynes į „Gelbėkit vaikus“ dienos centrą išplauti, bet jie atsisakė, sakė, kad dar gali patys“, – sako Ramunė.
Džiaugiasi smulkenomis
Tad šeima stengiasi iš paskutiniųjų: juda, kruta, dirba ir džiaugiasi mažais dalykais:
„Džiugina mane viskas, niekuo nesiskundžiu. Viskas gerai, svarbiausia, kad aplanko žmonės mums, Ramunė, kuri jau mums kaip giminė, išgelbėtoja mūsų“, – sako Alius.
Norintiems paaukoti Karaciejų šeimai nusitiesti vandentiekį, kad nereikėtų gerti užteršto vandens, gali tai padaryti per „Gelbėkit vaikus“ organizaciją (www. gelbekitvaikus.lt). Ši suorganizuos visus reikiamus darbus.
Padėti Karaciejų šeimai įsirengti vandentiekį galima per „Gelbėkit vaikus“ organizaciją, mokėjimo paskirtyje nurodant „Karaciejų šeimai“. Pavadinimas: VO „Gelbėkit vaikus“ Sąskaitos Nr. LT127300010002447150.
