Pasaulio ekonomikos augimo balansas keičia kryptį, rašo The New York Times. Ekonomistai pradėjo skeptiškiau vertinti Kinijos ateitį, bei kitų besivystančių šalių ekonomikas. Tuo tarpu ekspertai teigia, kad Amerikos ekonomika atsigauna. Japonijoje baigiasi defliacija, o ekonominiai rodikliai Europoje džiugina – euro zonoje baigiasi ilgą laiką trukusi recesija.
Bendras vidaus produktas 17 euro zonos valstybių, remiantis metiniu rodikliu, augo apie 1,2 proc. antrąjį šių metų ketvirtį. Skaičiai yra grindžiami viso labo tik trijų mėnesių duomenimis, tačiau akivaizdu, kad senosiose ekonomikose padėtis gerėja ir didina augimo lūkesčius.
„Pasikeitė tai, kad buvo manyta, jog besivystančios ekonomikos augs greičiau. Tai nepasitvirtino“, – teigė vyriausiaisis „Credit Suisse“ ekonomistas Nealas Sossas.
Augimas BRIC šalyse – Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje – pagerino gyvenimo lygį šiuose regionuose, kaip ir kitose valstybėse, esančiuose pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Rytų Europoje. Šios šalys taip pat sukūrė naujas rinkas Amerikos produkcijai.
Taigi besivystančių ekonomikų augimo tempo lėtėjimas turėtų neraminti ir JAV. Tačiau ekonomistas Jimas O’Neillas, sugalvojęs BRIC terminą daugiau nei prieš dešimtmetį, neabejoja, kad daugiausia naudos iš tokios padėties gaus JAV.
Jeigu Kinijos Vyriausybė skatintų vartojimą šalyje, tai teigiamai atsilieptų ir Amerikos rinkai, kadangi paskatintų JAV produktų paklausą. Didėjantis darbo užmokestis Kinijoje taip pat galėtų skatinti gamybos apimtis Amerikoje.
Remiantis pastaraja prekybos aptimčių statistika matyti, kad tokie pokyčiai jau vyksta. Eksportas iš JAV į Kiniją augo šių metų birželio mėnesį, o importas iš Kinijos tuo pat metu sumažėjo. Bendras JAV prekybos deficitas sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009 metų.
Brazilijos ekonomika augo dėl tokių prekių kaip geležies rūdos ir sojos pupelių, kurios buvo eksportuojamos į Kiniją. Prieš dvejus metus Brazilijos ekonomika augo 7,6 proc. Šiais metais ekonomistai prognozuoja, kad augimas sieks vos 2,3 proc.
„Po kelerių metų spartaus ekonomikos augimo daugelis Brazilų yra nusiteikę optimistiškai, tačiau vis daugiau atsiranda ir tokių, kurie ateitį vertina kiek skeptiškiau“, – mano Brazilijos ekonomikos institutos ekspertas Samuelis Pessoa. Mažai tikėtina, kad BRIC šalyse ekonomikos augimas vėl grįš prie tokio spartaus augimo, kuris ilgą laiką atrodė normalus.
„Daug neįsigilinusių į BRIC šalių ekonominę situaciją stebėtojų padarė išvadą, kad šios valstybės ir toliau augs“, – teigė Jimas O’Neillas.
Jis mano, kad Kinijos rinka turi daugiau vartotojų. „Laimėtojai ir pralaimėtojai naujoje Kinijoje palyginus su senąja smarkiai skirsis“.
Vis dėlto, pačios optimistiškiausios prognozės neteikiamos ir JAV bei Europai. Analitikai tikisi, kad ekonomikos augimas JAV pakils nuo mažiau kaip 2 proc. iki beveik 3 proc. kitais metais. Kadangi išsivysčiusios šalys vis dar sudaro beveik 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, netgi lėtesnis jų augimo tempas gali suteikti daugiau galimybių besivystančioms ekonomikoms. Taip pat baiminamasi, kad net menkas atsigavimas JAV, Japonijoje ir Europoje gali būti dar didesnių problemų Kinijoje priežastimi. Kai kurie Kinijos ekonomistai įspėja, kad komunistų partijos lyderiai gali nesugebėti atstatyti šalies ekonominės situacijos šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Analitikų manymu, augančiose ekonomikose prognozės nėra labai pesimistinės. Pavyzdžiui, Kinijoje 2007 metais buvo prognozuotas 14,2 porc. augimas, o kitais metais – 7,5 porc. Nors skaičius mažesnis, tačiau atsižvelgiant į dabartinę situaciją, išlieka įspūdingas.
„Nors Kinijos ekonomikos augimo tempas sulėtėjo, tačiau šalis vis dar turi daug galimybių“, – teigia ekspertas Barry‘is P. Bosworth‘as.
Vis dėlto, Brazilija ir Indija turi didesnių problemų. Indijos nepalietė krintančios pagrindinių eksporto žaliavų kainos, bet ekonomiką varžo korupcija ir neveiksmingumas. Indijos piniginio vieneto rupijos vertė rekordiškai krito JAV dolerio atžvilgiu.
Brazilijoje mažėja geležies rūdos ir sojos pupelių vertė dėl to, kad Brazilijos lyderiai nesugebėjo investuoti į infrastruktūrą, kada šalis dar turėjo pinigų tokiems darbams. Būtent investicijų stoka į kelius ir uostus ir sukėlė krizę šiais metais. Didelės pristatymo kainos ir uždelstas pristatymo laikas vargina užsienio pirkėjus, todėl pastarieji atšaukinėja savo užsakymus.
Buvęs Brazilijos centrinio banko vadovas Carlos Langonis teigia, kad prasta infrastruktūra tapo reikšmingu veiksniu, ribojančiu augimą. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad kitos besivystančios ekonomikos susiduria su panašiomis problemomis.
