Kiek daugiau nei po savaitės turėtų būti pradėtos mokėti pensijų kompensacijos, apie kurias kalbama jau keletą metų. Pensininkus tokios žinios ir džiugina, ir kelia jiems nerimą. Jie baiminasi galintys kompensacijų ir nebesulaukti.
Pradės kompensuoti 2010–2011 metais valdžiai nurėžus pensijas ne vienerius metus senjorai buvo maitinami pažadais jas grąžinti. Svarstyti įvairiausi variantai, kaip ir kada tai bus padaryta. Pagaliau sprendimas grąžinti krizės metu sumažintas pensijas nedirbantiems pensininkams Seime skubos tvarka priimtas šių metų pavasarį, „Sodrai“ gavus 130 mln. litų viršplaninių pajamų.
Kompensuojamos senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo, neįgalumo pensijos. Kompensacijas gaus maždaug pusė milijono žmonių. Mažesnės nei 100 litų kompensacijos bus išmokėtos iš karto dar šiemet.
Visiems, kam priklauso tokia pensijos kompensacija, paštininkai pristatys registruotą laišką. Jame bus nurodyta tiksli grąžinama suma ir išmokėjimo terminai. Pinigus žadama mokėti tokiu pačiu būdu, kokiu mokama pensija – pervedama į banko sąskaitą, atnešama į namus arba į mokėjimo įstaigą.
Šiemet bus išmokėta 20 procentų visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos, o likusi dalis – 2015 ir 2016 metais. Bendra kompensacijoms numatytų lėšų suma – 450 mln. litų. Vien šiemet bus išmokėta 90 mln. litų, o per kitus dvejus metus – dvigubai daugiau. Vidutinė kompensuojama suma – apie 1 000 Lt.
Šiemet bus kompensuojamas tik vienas mažinimas. Dirbantiems pensininkams, prasidėjus krizei, pensijos buvo mažintos antrą kartą. Tad kol kas nėra aišku, kada jiems bus kompensuojamos sumažintos pensijos. Tikimasi kitais metais parengti jų grąžinimo planą. Tam dar prireiktų apie 450 mln. litų.
Žadama, kad pensijų sumažinimo kompensacijos bus paveldimos, tačiau tik daliai žmonių. Jei žmogus mirė iki Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo datos – šių metų gegužės 22-osios, jo paveldėtojai kompensacijos nepaveldės, o jei vėliau – paveldės. Kelia abejonių Kai kurie kompensavimo aspektai senjorams kelia nemažai klausimų ir abejonių. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus sako, kad kalbama, jog kitąmet bus didinamos pensijos, be to, bus grąžinama nepriemoka per krizę dirbusiems pensininkams. Taigi reikės nemažai milijonų ir neaišku, ar valstybė pajėgs ištesėti savo pažadą. Baiminamasi, kad, rezultatai gali būti ne tokie, kaip dabar deklaruojama.
„Bočių“ vadovo teigimu, pensijos nebuvo didinamos apie septynerius metus. Pasak jo, ir dabartinis pensijų kompensavimas ne toks, koks turėtų būti – pamėtoma po truputį. O kai senjorai pradeda bruzdėti, sulaukia priekaištų: ar nematote, kas dedasi Ukrainoje, reikia lėšų kariniams reikalams. „Kas belieka? Reikia susitaikyti“, – nusivylęs P. Ruzgus.
Pasak „Bočių“ vadovo, vis dėlto geriau gauti bent po tiek, kiek dabar duoda, nei apskritai nieko. Tačiau jei grąžintų didesnes sumas, būtų linksmiau. Dabar daugelis baiminasi, kad nebesulauks kompensacijų, nes jos bus mokamos per gana ilgą laiką. P. Ruzgus sako, kad jam kol kas nėra aiški ir pensijų paveldėjimo tvarka. Dėl to žada aiškintis Seime. Nerimaujama dėl paveldėjimo Pensininkų draugijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus sako, kad pagyvenusių žmonių nuomonė apie pensijų kompensavimo tvarką turbūt panaši visur – yra nepatenkintųjų. Kita vertus, gerai, kad apskritai pradės grąžinti prieš keletą metų nurėžtas pensijas. Tačiau, jo teigimu, pastebimas nerimas dėl kompensacijų paveldėjimo.
Kaip tvirtina K. Šeškus, senjorų nuomone, kompensacijos turi būti paveldimos. Ne kiekvienas žmogus trokšta tos kompensacijos dalies dabar, kai kuriems svarbu, kad ji liktų paveldėtojams, jei iškeliautų anapus. Kitaip tariant, nori, kad viskas būtų teisinga.
Jo manymu, pasielgta negražiai: valdžia didinasi atlyginimus, o pensininkai lieka kaip nereikalinga žmonių grupė. „Panevėžio bočių“ bendrijoje yra apie 400 aktyvių narių ir maždaug 200 narių, praktiškai neateinančių į renginius. Visame mieste gyvena kelios dešimtys tūkstančių pensinio amžiaus žmonių.
K. Šeškaus teigimu, kiekvienas litas pensininkui svarbus. Brangu išlaikyti būstą, maždaug 70-mečių pensijos nėra didelės, nes buvo skaičiuojamos pagal neaukštus koeficientus. Ypač sunku tiems, kurių sutuoktinis miręs. „Seniems žmonėms vaistams labai daug reikia pinigų. Mažai kas lieka, kai viską surikiuoji“, – sako K. Šeškus.
Daiva SAVICKIENĖ
