Lietuvoje atkunta finansų analitikai-orakulai. Ilgokai tūnoję po lapais. O dabar tas baltų apykaklių choras vėl ėmė čirkšti prognozes. Vieni prognozuoja, kad šiemet BVP augs 3,4 proc, kiti žada augimą tik 3 proc. Finansų ministerija duoda tik 2,8 proc. Ir taip toliau ir toliau.
Nesijaudinkime. Per daug netikėkime. Tai užslėpta reklama. Analitikai taip reklamuoja savo komercinius bankus. Kad žmonės patikėtų. Kokių protingų analitikų tuose bankuose esama. Dumtų pirkti vertybinius popierius. Neštų indėlius. Ta skaičiukų, o ypač po kablelio, žongliruotė iš esmės yra skirta tik publikai. Spec. bankinis dūmelis. Mums. Eiliniams gyventojams. Kai kas nors kalba operuodamas skaičiais, o ypač po kablelio, mes imame tuo žmogumi labai pasitikėti. Žiūrėk, koks išmintingas. Koks stropus. Koks tikslus. Net po kablelio suskaičiavo. Finansų analitikas tarsi tampa mašina-skaičiuokle, kurioje visą parą dūzgia skaitliukai, skaičiai. Imame į juos žiūrėti labai pagarbiai. Kokia precizika! Nes patys nematuojame dešros procentais ar milimetrais. Žmogus taip sutvertas. Jei išgirsta oratorių, šnekantį ne šnekamąja, bet dalykine kalba, be to - operuojantį skaičiais bei datomis, žmogus ima įsivaizduoti, kad jam byloja marsietis. Nusileidęs iš aukštesnės, nežemiškos civilizacijos. Taip ir norisi jų paklausti - ar Dievas tikrai yra? O kas bus su mumis? O kada krizė baigsis? Tad komerciniai bankai visada turi pasiruošę tam tikrą skaičių darbuotojų. Sugebančių vaizduoti marsiečius. Kai reikia, duodamas ženklas ir marsiečiai išeina. Pas paprastus žmones. Jų kvailinti.
O giliau pažvelgus, na ir kas, kad jie kalba? Ar nors kartą jų prognozės pasitvirtino? Jonas, Katrė ir Petras, vaizduojantys nepriklausomus analitikus, taip pat galėtų pateikti tokius procentukus. Ir pabūti svarbūs. Savo namo laiptinėje. Leptelėję skaičiuką ir jo dešimtąsias dalis. Tarkime, kad namo stogas susidėvėjęs 8,2 proc., o kaimynė išgražėjo 1,1 proc. Na ir kas, jei apsiriks? Juk niekas jau nubildėjusių prognozių neprisimena. Jei kas, sakys, apsirikau. Buvo prastas matomumas. Nenumačiau mūsų gatvės krizės. Nenumačiau, kad vienas gatvės žibintas perdegs.
Tokias prognozes, kokias skelbia mūsiškiai finansų analitikai, gali pateikti bet koks meteorologas, chiromantas ar eilinis gyventojas. Tarkime, pranešti, kad vasarą bus šilčiau nei dabar.
Jei komercinių užsienio bankų analitikai-orakulai tokie protingi, tai kodėl prieš trejus metus nenumatė pasaulio finansinės krizės? Juk tada užsienio vyriausybėms nebūtų reikėję per krizę skirti kai kuriems komerciniams bankams finansinių injekcijų. Iš valstybės fondo. Kad jie nebankrutuotų. Aiman, net mūsiškiai, dar lietuviškai kalbantys, bet užsienio bankams tarnaujantys orakulai prieš trejus metus neišvydo finansinės griūties Islandijoje. Nors buvo geras matomumas. Islandijoje prabudęs ugnikalnis dar nespjaudė pelenais. Jei buvo gaila pranešti apie būsimą krizę savo tautiečiams, galėjo pasistengti bent dėl Islandijos. Dėl paprastos priežasties. Kad pirmoji pripažino mūsų atkurtąją valstybę.
Prisiminkime, kas vyko prieš trejus metus. Ar išgirdome apie artėjančią krizę? Ne. Analitikai choru čiulbėjo, kad būstai dar brangs. Pūtė nekilnojamo turto burbulą. Kas jais patikėjo, į skolas ir palūkanas įsikinkė. Disponuoja nuvertėjusiu turtu, jau nepadengiančiu pasiimto kredito vertės. Taip analitikai įkinkė į užsienio bankų jungą savo tautiečius.
O dabar tie marsiečiai vėl kovinės parengties. Jau atkunta. Tuoj pradės čiulbėti, kad pirktume vertybinius popierius, investuotume savo pinigus į pažangius taupymo instrumentus. Tačiau ar kartą nusvilę žmonės jais patikės? Ar pakaks paaiškinimo, jog patys buvo kalti, kad investavo. Patys kalti, kad neturi ekonominio išsilavinimo. Tačiau, jei medikas nugydo medicininio išsilavinimo neturintį pacientą, kas būna kaltas? Aišku, kad gydytojas. Jei troleibuse sėdi troleibusinio išsilavinimo neturintys keleiviai, kas būna kaltas, kai ištinka avarija? Nejaugi keleiviai? Jei pasaulio bankininkystę ištiko avarija, tai ne klientas dėl to kaltas, bet patys bankininkai. Būtent jie yra force majeure.
Komercinių bankų šeimininkai daro nedovanotiną klaidą. Mano, kad lietuviai labai trumpos atminties. Jei bankai neapsieina be etatinių marsiečių, tai bent rodykite naujus veidus. Su kitomis pavardėmis. Ne tuos 2007-2008 metų finansinius analitikus.
Olava STRIKULIENĖ
Redakcijos skiltis
