Saugiai, nekenkdami sau ir aplinkiniams atsikratyti tokių vaistų galime vieninteliu būdu: nešti į bet kurią vaistinę ir atiduoti. Tai įpareigoja ir šiuo metu veikiantys teisiniai aktai.
Tačiau, kaip parodė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistinis tyrimas, į žmogų, atnešusį į vaistinę nereikalingus vaistus, neretai žiūrima kaip į ateivį iš kosmoso.
Vaistinės kratėsi nevartotinų vaistų
„Kam mums jūsų šiukšlės? Patys nuleiskite į unitazą, išmeskite į šiukšlių kibirą, sudeginkite. Kodėl mes už jus tai turime daryti? Išmesti negalima? O iš kur ištraukėte, kad vaistinės privalo priimti pasenusius vaistus? Mes netinkamų medikamentų iš žmonių nepriimame, neturime net kur jų dėti“, – taip ir panašiai baigdavosi bandymai atiduoti vartoti netinkančius vaistus beveik kiekvienoje aplankytoje vaistinėje Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų bei Molėtų rajonuose.
„Neturiu nurodymų priimti tokių vaistų. Ateikite, kai bus vedėjas. Gal jis jums padės“, – patarė Utenoje, J. Basanavičiaus g. 68, esančios Gintaro Vidžiūno vaistinės farmakotechnikė Jolita Čyvienė.
„Nesame priėmę ir šiandien nepriimsime. Daugiau jokios informacijos šiuo klausimu! Tegu valdžia kalba ir aiškina“, – tada, kai medikamentus pardavinėjusios moterys pasiūlė atsineštus vaistus pačiam išmesti į šiukšlių konteinerį, atėjusi pasakė farmacinės veiklos vadovė Milda Linkevičienė (UAB „Eurovaistinė“, Utena, parduotuvė „Maxima“ Aušros gatvėje).
Ką daryti?
„Mes nesurenkame. Neteko girdėti, kad kas atneštų ir kad kokia nors vaistinė nebetinkamus vaistus priimtų. Gal kažkur ir būna tokių dalykų“, – sakė vaistų pirkėjus aptarnavę vaikinas ir mergina „Nemuno vaistinės“ („Camelia“) filiale Nr. 135 (Utena). „Priimame tik narkotinius ir psichotropinius vaistus. Juos registruojame žurnaluose, dedame į jiems skirtą vietą. Paklausiu savo vadovų...“ – prie telefono palinko filialo vedėja Loreta Varnienė. „Čia pasenusius vaistus atnešė. Sako, kad turime juos priimti. Ką daryti? Gerai, duodu jam ragelį“, – išklausiusi nurodymus, atkišo telefono ragelį vedėja.
„Atsiųskite klausimus, operatyviai atsakysime, kokius vaistus iš gyventojų priimame, kam juos atiduodame ir kaip reikia elgtis su pasenusiais vaistais“, – maloniai ir mandagiai žadėjo UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
„Nepriimame! Kur norite, ten ir dėkite. Bijote, kad namuose radę vaikai nenusinuodytų? Čia jūsų problema“, – išpyškino Anykščiuose S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esančios „Šimto metų vaistinės“ farmakotechnikė Drąsutė Karvelytė.
„Išmeskite. Juk turite kažkaip utilizuoti. Turi vaistinė priimti? To nėra buvę. Gerai, atneškite. Surašysiu aktą ir su kitais jūsų vaistus perduosiu į UAB „Korys“ laboratoriją. Tegu jie toliau žaidžia“, – ne tarnybinės pareigos verčiama, o iš žmoniškumo paskatų padaryti išskirtinę malonę sutiko Anykščiuose prie „Maximos“ įsikūrusios vaistinės „Camelia“ farmakotechnikė Rasa Budrienė. To paties vaistinių tinklo 41 filialo farmakotechnikė Vilija Grakavinienė patarė nebevartotinus vaistus dar palaikyti. Pasak vaistininkės, ateityje jie tikrai vaistinėje bus priimami, tik laukiama, kol bus išleistas direktorės įsakymas ir reikiamai pasiruošta.
Nėra jokios informacijos
Visose aplankytose vaistinėse kartojosi panašios situacijos. Tik vienintelį kartą teko išgirsti teigiamą atsakymą. „Gerai, atneškite. Tik žiūrėkite, kad tarp vaistų nebūtų vitaminų ir maisto papildų. Būsite pirmas. Dar niekas nesiūlė, neatnešė. Gal nežino, kad esame pasiruošę priimti iš gyventojų nebetinkamus vaistus. Turime ir vietą jiems laikinai saugoti, ir registravimo, apskaitos žurnalus“, – teigė Molėtuose naujojoje „Maximoje“ įsikūrusios „Eurovaistinės“ vaistininkė Lina Slavinskaitė.
Bėda tik ta, kad apie vaistinės teikiamą paslaugą – nebevartotinų vaistų surinkimą iš gyventojų – nesimatė jokios informacijos. Jos nebuvo nė vienoje aplankytoje vaistinėje. Greičiau priešingai – daugumoje vaistinių medikamentų pirkėjams matomoje vietoje ryškiai švietė: „Gyventojams išduoti (parduoti) vaistai atgal į vaistinę nepriimami. Pagrindas: LR SAM Farmacijos skyrius 1996- 11-20 raštas Nr. 112, 87 punktas“. Atsisakant paimti pasenusius vaistus, ne vienoje vaistinėje pirštu buvo rodoma, kur ir ką paskaityti. Tik išsikalbėjus, visur sutiko, kad ši informacija skirta tiems, kurie sugalvotų grąžinti vartoti tinkamus vaistus.
Nerūpi nei Vyriausybei, nei vaistininkams
„Įstatymas, įpareigojantis vaistines iš gyventojų nemokamai priimti pasenusius, nebevartotinus vaistus, be išimties galioja ir valstybinėms, ir privačioms vaistinėms vienodai. Jei vaistinė atsisako priimti vaistus, reikėtų juos nešti į kitą ir informuoti mus apie įstatymų nevykdančias vaistines“, – situaciją komentavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas Mindaugas Būta. Pasak jo, kartais vaistinėse burba, kad valstybė uždėjo joms prievolę, bet neduoda finansavimo tai prievolei įvykdyti, vaistinės verčiamos mokėti iš savo lėšų.
„Farmacijos įstatymas kalba apie farmacinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir mokėjimo tvarką. Tačiau, kaip iš valstybės biudžeto lėšų turi būti apmokamas atliekų tvarkymas, Vyriausybė iki galo nesutvarkė. Todėl taip viskas ir liko. Visos vaistinės, turinčios atitinkamą licenciją, privalo surinkti ir apskaityti narkotinius bei psichotropinius vaistus, juos sutvarkyti, surūšiuoti ir utilizuoti. Visų kitų rūšių vaistų surinkimas lieka savanoriška vaistinių akcija“, – tikino Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulbertienė.
Kiek kitaip kalbėjo „Šeimos vaistinės“ tinklo mažmenų direktorė Edita Juškytė. „Sveikatos apsaugos įstatymas įpareigoja vaistines priimti vaistus iš gyventojų. Yra nustatyta tvarka, kaip vaistai turi būti priimami, žymimi, laikomi vaistinėse“. Anot direktorės, „Šeimos vaistinė“ vaistus priima, tik gyventojai mažai atneša pasenusių vaistų, nes yra menkai informuoti apie tokią galimybę ir apie neteisingo vaistų naikinimo žalą gamtai bei sveikatai. Vaistinės to nedaro, nes už informavimą ir gyventojų atneštų vaistų utilizavimą jos priverstos mokėti savo lėšomis.
„Bet ar tai suteikia teisę nevykdyti įstatymų, slėpti informaciją, klaidinti ir vaikyti žmones? Būtinai pasidomėsiu ir pasirūpinsiu, kad rajono gyventojai spaudoje, skelbimais vaistinėse bei kitokiais būdais būtų informuoti apie galimybę senus vaistus atiduoti vaistinėms“, – žadėjo Molėtų savivaldybės gydytoja Miglė Bareikytė.
Neteisingas utilizavimas – ligų šaltinis
Nė viena Vyriausybė, nė vienas sveikatos apsaugos ar aplinkos ministras nepasirūpino, kad pasenusių, nevartotinų vaistų utilizavimo problema būtų išspręsta iki galo. Farmacininkai tvirtina, kad norinčiųjų atsikratyti negaliojančių vaistų beveik nėra. Tačiau gyventojai dažniausiai nė nežino, kur gali saugiai atiduoti sudužusius gyvsidabrio termometrus, pasenusius vaistus, todėl dešimtmečius kaupia juos stalčiuose. Bijodami, kad vaistų nerastų vaikai ir šeimoje neįvyktų tragedija, nemokėdami, neturėdami galimybės bei tinkamų sąlygų reikiamai utilizuoti farmacinių atliekų, gyventojai medikamentus išmeta kartu su šiukšlėmis, nuleidžia į kanalizaciją, degina ar užkasa į žemę. Vaistuose esančios cheminės medžiagos, patekusios į buitinių atliekų konteinerį ar į nuotekų sistemą, ištirpsta, pasklinda ir užteršia dirvožemį, gruntinį vandenį. Konteineriuose atsidūrusius vaistus išmėto benamiai, o tada – tik vienas žingsnis iki apsinuodijimo.
„Kai buvo paramos iš užsienio vajus, daug vaistų gavome pasenusių ar su besibaigiančiu galiojimo terminu. Dalis tokių medikamentų taip ir liko stalčiuose. Per trejus metus tokių surinkome apie 100 tonų. Seni vaistai yra labai pavojingi nuodai. Su jais turime elgtis labai atsargiai“, – įspėjo pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius Virginijus Daubaras.
Iš vaistinių senus medikamentus ir kitas farmacines atliekas surenka UAB „Korys“ – vienintelė įmonė, turinti teisę tvarkyti farmacines atliekas. Ir šios bendrovės darbuotojai patvirtino, kad senų medikamentų surinkimas ir perdavimas utilizuoti vaistinėms kainuoja nemažus pinigus. Vyriausybė verčia farmacininkus savo lėšomis iš gyventojų rinkti bei utilizuoti pasenusius medikamentus, vaistinėms nekompensuoja dėl to patirtų išlaidų. Todėl farmacininkai sau leidžia nevykdyti kai kurių įstatymų. Negalint saugiai atsikratyti pasenusių vaistų, teisingai jų utilizuoti, kenksmingomis medžiagomis teršiama gamta, aplinka, esame nuodijami. Nemokšiškas elgesys su senais vaistais verčia pirkti naujus, gelbėtis nuo ligų, kurių galėjo ir nebūti.
Rimas Veršelis, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas:
Pasenę vaistai bei kitos farmacinės atliekos bet kokia – skysta, kieta ar dujine – forma yra pavojingos buitinės atliekos. Jos utilizuojamos specialia įranga, esant specialioms sąlygoms (aukšta temperatūra, specialūs fi ltrai, atitinkamas kaminų aukštis ir kt.). Senų vaistų negalima mesti į šiukšlių konteinerius, deginti, nuleisti į kanalizaciją ar užkasti į žemę. Tirpdami, irdami bei reaguodami su kitais aplinkoje esančiais cheminiais elementais, vaistai sudaro pavojingus cheminius junginius, teršia ir nuodija gruntą, vandenį, atmosferą. Per juos nuodai grįžta žmonėms, gyvūnijai.
Kęstutis Pangonis, Utenos apskrities gydytojas:
Kaip sakoma: įstatymai sau, gyvenimas sau. Medikamentus privalu surinkti, jei esame atsakingi už gamtą, tai yra už save pačius. Šis žurnalistinis tyrimas – lyg ledlaužis bendruomenės sąmonėje, išlaisvinantis galias, kurios gali mus apginti. Viskas, kas šiuo klausimu surašyta juridiniuose aktuose, jau šiandien turi būti įgyvendinta. Kol kas taip nėra, tad pasistenkime, kad taip būtų.
Šarūnas Preikšas
