Pasiūlius griežtinti Šengeno reikalavimus Norvegijos sieną kertantiems iš Baltijos šalių, neigiama, kad tokius siūlymus remtų Norvegijos vyriausybė.
Tuo metu Danija nutarė steigti kontrolės punktus su Švedija ir Vokietija. Lietuva Briuselyje siekia, kad nebūtų peržiūrima Šengeno vidaus sienų kirtimo tvarka.
Briuselyje susirinkę vidaus reikalų ir teisingumo klausimus kuruojantys ministrai neeiliniame posėdyje sprendžia, ką daryti su iš Šiaurės Afrikos plūstančiais pabėgėliais. Ypač dėl jų srauto kenčia Italija ir Prancūzija. Šių šalių vadovai prieš kelias savaites paragino reformuoti Šengeno sutartį, o ypač susitarimus reguliuojančius vidaus sienų kontrolę.
Prie šių diskusijų prisijungė ir kai kurios Skandinavijos valstybės. Norvegijos policijos pareigūnų profesinė sąjunga paragino keisti Šengeno sutartį, kad būtų galima labiau kontroliuoti atvykstančiuosius iš Baltijos šalių, kurie, anot Norvegų policininkų, daugiausia nusikalsta jų šalyje.
„Tai politinio gyvenimo purslai tam tikri, kur viena ar kita pusė viduje, toj pačioj Norvegijoj, aiškinasi santykius. Lietuviai, kaip ir kiti, neišsiskiria niekuo ypatingu, o kalbėti apie tai, kad Šengeno sutartis gali būti keičiama, kažkokiom išimtim, apribojimais ar kažkaip, tai kalbėti prieš pačią ES“, – sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Norvegijos ambasadorius Lietuvoje išplatino pranešimą, kad Norvegija nesiekia sienos kirtimo režimų griežtinimo Baltijos šalių piliečiams, o policijos profsąjungos pareiškimus ragina nelaikyti Norvegijos vyriausybės nuomone.
Lietuvos vidaus reikalų ministras, po posėdžio Briuselyje pareiškė, kad mūsų šalis pritaria tik didesnei išorės sienų kontrolei, bet ne vidinių griežtinimui. Apie tai jis sako kalbėjęs ir su eurokomisare, atsakinga ir už sienas.
„Nors ji pati švedė, ji teigė nežinanti tokio pareiškimo, bet sureagavusi pasakė, kad pastaruoju metu itin pagausėjo populistinių kalbų Šengeno klausimu, bet ji įsitikinusi, kad nusikalstamumo klausimai turi būti sprendžiami užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp policijų, o ne įvedant žmonių judėjimo apribojimų Europoje“, – teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Tuo metu Danija jau imasi konkrečių veiksmų. Nuspręsta steigti kontrolės postus pasienyje su Vokietija ir Švedija. Briuselyje dėl to Danijos vidaus reikalų ministrui teko atlaikyti priekaištų krušą, šis atremdamas tikino esą jo vyriausybė siunčia į kontrolės postus ne pasienio policijos pareigūnus, o muitininkus.
„Daugybė problemų kyla dėl atvykstančių nusikaltėlių, todėl mes manome, kad griežtesnė muitinės kontrolė padės jas išspręsti. Bet aš noriu pabrėžti, kad Danijos vyriausybei labai svarbu, kad jos žingsniai atitiktų Šengeno reikalavimus“, – pažymėjo Danijos pabėgėlių ir imigracijos reikalų ministras Soerenas Pindas.
Danijos vyriausybei ne kliūtis, kad tai biudžetui kainuos 300 milijonų Danijos kronų (maždaug 139 mln. Lt).
