JAV tyrinėtojai mano, kad rado būdą pristabdyti mūsų kūnus sendinantį biologinį laikrodį, rašo BBC.
Mokslininkai įsitikinę, kad naudojant genetinius svertus galima paskatinti efektyvesnį baltymų perdirbimą. Tuo leidžia tikėti atlikti bandymai su pelėmis. Genetiškai pakeistos senų pelių kepenys veikė taip pat gerai, kaip ir jaunų pelių.
Niujorko Yeshiva universiteto mokslininkai pastaruoju metu intensyviai tyrinėjo svarbiausius ląstelių darbo procesus. Pagrindinės ląstelių dalys - baltymai - dažnai gyvuoja labai trumpą laiką, todėl juos būtina kuo greičiau pašalinti ir perdirbti. Mūsų organizmas turi šiuos veiksmus atliekantį mechanizmą, tačiau senstant jis tampa vis mažiau efektyvus.
Dėl to bėgant metams tokie organai kaip širdis, kepenys ir smegenys ima funkcionuoti vis prasčiau, atsiranda senyvam amžiui būdingų susirgimų.
Mokslininkė Ana Maria Cuervo pelei atliko du genetinius pakeitimus. Pirmuoju buvo sudaryta galimybė ženkliai padidinti specifinių, su baltymų perdirbimu susijusių ląstelės receptorių skaičių, o antruoju pakeitimu reikiamu laiku šis receptorių skaičius buvo padidintas.
Mokslininkė receptorių skaičių padidino pelei sulaukus 6 mėnesių amžiaus, kai baltymus perdirbantis mechanizmas pradeda veikti blogiau. Už pusantrų metų pelės organų veikla buvo palyginta su kita tokio paties amžiaus pele. Mokslininkų nuostabai, pirmosios pelės kepenų ląstelės buvo daug efektyvesnės.
Dar vėliau pasenusios pelės bendrą kepenų veiklą palyginus su jaunos pelės paaiškėjo, kad jos kepenys veikia taip pat gerai.
Dabar mokslininkė planuoja atlikti pelių tyrimus su analogiškomis žmonių Alzheimerio ir Parkinsono ligoms.
Mokslininkas Thomas von Zglinickis tyrinėjimų rezultatus apibūdino kaip itin įdomius. Jo nuomone, panašaus jauninančio efekto, bent jau teorijoje, galime tikėtis ir visame žmogaus kūne.
Ana Maria Cuervo tiki, kad pritaikius šį metodą žmonės senatvėje galės gyventi daug sveikesnį gyvenimą. Pirmiausia bus stengiamasi padėti sergantiesiems progresuojančiomis smegenų ligomis.
