Mūsų kūnai nusidėvi kaip visi daiktai. Tačiau statistika rodo, kad gyvename ilgiau nei bet kada, o mokslas nestovi vietoje.
Jau per dešimtmetį rengiamasi išgydyti tokias ligas kaip Parkinsonas ar Alzhaimeris. Be to, atsiranda teigiančiųjų, kad išdrįsę pamėginti galėtume išgydyti ir senatvę. Pasak mokslininkų, senėjimą laikome neišvengiamu procesu tik todėl, kad esame įpratę apie jį galvoti pirmiausiai kaip apie natūralią pasekmę.
Gerontologijos centras Vilniuje – ne tik per šimto ilgaamžių namai, bet ir senėjimo procesų tyrimų laboratorija.
Centro gyventojas Viktoras Ašmenskas, visą gyvenimą pašventęs aviacijai – 96-erių, bet sako neturįs kada skaičiuoti metų, nes ne visi prisiminimai sudėti į knygas.
„Pernai buvau Vilniaus aviacijos klubo šventėje tiek metų neskraidęs, žiūriu – lėktuvo vairalazdė dar klauso! O šiaip, kai įsitrauki į kokį darbą, laikas bėga taip greitai, kad amžinai trūksta laiko, nėra kada skaičiuoti metų. Bet lazdelę jau įsigijau, ką padarysi“, – sako neseniai naują knygą apie aviaciją pristatęs senolis.
O kad jo kaimynė Onutė įpusėjusi devintą dešimtį, išduoda nebent įrašas jos pase.
„Pasenti gali ir būdamas keturiasdešimties, niekas netrukdo. Tačiau jei sugebi džiaugtis gamta, bendravimu su žmonėmis, kaip mes – padainuojam, pajuokaujam, – tai gali išlaikyti gyvenimo kokybę. Aš fiziškai jaučiuosi normaliai, tad metai man neturi reikšmės“, – teigia moteris ir priduria, kad jei būtų išgydytos senatvinės ligos, mintis apie gyvenimą daugiau kaip šimtą metų jos negąsdintų.
Yra mokslininkų, kurie tikina, kad žmonija tam reikiamų žinių jau turi.
Tokią prielaidą savo darbu bando pagrįsti biomedikas iš Cambridge`o universiteto Aubrey`us de Grey`us. Pasak jo, tyrimus stabdo tai, kad visuomenė bijo minties apie tokią galimybę.
„Negi galimos pasekmės tokios baisios, kad paliekame 100 tūkstančių žmonių per dieną nereikalingai anksti mirti?“ – retoriškai klausia jis.
„Tiesa, žmonės nuogąstauja, kad išgydžius senėjimą pasaulis taps sausakimšas. Sutinku, kad teks spręsti dilemą – turėti žemą gimstamumo ar aukštą mirtingumo lygį.
Negalime atmesti ir to, kad kai kurie žmonės atsisakys tokių terapijų. Ateities žmonija turės apsispręsti. Tačiau kas mes tokie, kad spręstume už juos, kad neleistume jiems gyventi kiek nori? Bet dvejojant stabdyti šių tyrimų plėtrą yra paprasčiausiai nemoralu“, – įsitikinęs A. de Gray`us.
Gyvename daug ilgiau
Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas Gerontologijos problemų skyriaus vedėja Jelena Čeremnych sako, kad didėja ne tik žmonių gyvenimo trukmė, bet ir ilgaamžių skaičius visose amžiaus grupėse.
„Paaiškėjo, kad daugėja pačių seniausių žmonių – ne tik vyresnių kaip 60 metų, bet ir ilgaamžių, vyresnių nei 90 metų bei šimtamečių“, – pastebi specialistė.
Pasak jos, žmogaus gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo gyvenimo būdo, bet ir nuo aplinkos poveikio bei genų.
Tačiau, nepaisant to, kad mokslas analizuoja senėjimo procesus, daugiausiai dėmesio šiandien skiria ne juos stabdyti, bet veikiau sulėtinti, pagerinant senolių gyvenimo kokybę.
„Tame pačiame kūne nevienodai sensta net atskiri organai. Vieniems tai lemia genai, kitiems – aplinka. Nevienodai gali senti ir kūnas bei smegenys. Tačiau tyrimai patvirtina, kad senėjimo procesus lemia genai“, – teigia J. Čeremnych.
Tiesa ta, kad pagerėjus diagnostikai kalbama apie ankstyvą tokių ligų kaip Parkinsonas profilaktiką ir net išgydymą. Tačiau į pačios senatvės išgydymą žvelgiama su lengva ironija.
„Galima pagerinti žmogaus savijautą, tačiau atjauninti žmogų penkiolika metų – vargu ar pavyktų. Senatvėje stebima keli šimtai pakitimų, kurių gydymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.
Gal paveiktume žmogaus genotipą jaunystėje ir galima būtų sulėtinti senėjimą, tačiau senolių gydymas tai tas pats, kaip senos mašinos remontas“, – šypsosi specialistė.
Galėtume gyventi kelis šimtus metų
A. de Gray`us tikina, kad gerontologijos ir geriatrijos mokslai negali padaryti daug, nes negeba užčiuopti problemos esmės.
Ilgabarzdis, vos penktą dešimtį įpusėjęs anglas sako, kad galvodami, jog senatvė yra neišvengiama, gebame ją tik prailginti, tačiau nesustabdyti.
„Manau, kad senėjimą laikome neišvengiamu procesu tik todėl, kad esame pratę apie jį galvoti pirmiausiai kaip apie natūralią gyvenimo pasekmę. Bet žmonės sensta dėl netobulų gydymo mechanizmų. Medžiagų apykaita, kuri palaiko mūsų gyvybę, turi šalutinių poveikių, kurie kaupiasi ir sukelia ligas.
Geriatrai daugiausiai bando padėti žmonėms, kai senatvinės ligos jau akivaizdžios, tačiau tai labai trumparegiška. Gerontologija atrodo progresyvesnė, nes prevencija visuomet geriau nei kova su pasekmėmis, tačiau gerontologai irgi nelabai ką gali padaryti, nes medžiagų apykaitos procesai nėra iki galo ištirti“, – kalba mokslininkas, visgi negalintis pasakyti, ar jau gimęs pirmas žmogus, sulauksiantis 150-ojo gimtadienio.
Pasak mokslininko, žmogus, sulaukęs 80 ar 100 metų, eksperimentams jau per senas.
„Tačiau jei tau tik 50, tai visai galimas daiktas, kad ne viskas prarasta ir sėkmės atveju tave galima bus biologiškai atjauninti visais atžvilgiais – fiziniu ir dvasiniu, sumažinant riziką mirti nuo senėjimo nulemtų susirgimų. Jauniems dar paprasčiau, nes jie net nepasiekę tos ribos, kai viskas ima eiti iš rikiuotės.
Dar nežinome, kada turėsime pirmąsias gydymo terapijas, tačiau nepaisant to teigiu, kad pirmas tūkstančio sulaukęs žmogus už jį būtų maždaug dešimčia metų jaunesnis. Jei nepaisysime globalinių katastrofų ir panašiai“, – tikina A. de Gray`us.
Gydyti kaip ligą
Viso to pasiekti A. de Grey`us žada, kai bus sukurti vaistai senėjimą sukeliančioms priežastims pašalinti. Jis tikina, kad mokslininkai jau turi reikiamų žinių.
„Pokyčius žmogaus organizme lemia medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie vėliau lemia senatvinius susirgimus. Toji žala organizmui daroma nuolat visą gyvenimą, dar nuo gimimo“, – sako savamokslis gerontologas.
„Gerontologai stengiasi sumažinti metabolizmo žalą, geriatrai bando pristabdyti procesus, kurie žalą paverčia patologija, o mes į tai žiūrime kaip kūrėjai, sakydami – kodėl nepabandžius tos visą laiką daromos žalos organizmui eliminuoti – gal ne visiškai, bet bent jau iki tokios ribos, kad ji nebūtų patogeniška?“, – teigia jis.
Pasak mokslininko, metabolizmo nulemti pažeidimai yra tik septynių rūšių ir šis sąrašas nesikeičia jau 20 metų, taigi galimas daiktas, kad jų tik tiek ir yra.
Cambridge`o universiteto mokslininko manymu, senėjimą sustabdyti galima per dešimtmetį, tik reikia imtis darbo.
Vaida Pilibaitytė
Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Pažinimo vartai“.
