Vyresni nei 65-erių metų vairuotojai eismo įvykius sukelia 16 proc. dažniau, nei 25-64 metų asmenys. Kita vertus, palyginus su pastarąja amžiaus grupe, tikimybė, kad jaunesnis nei 25-erių metų vairuotojas sukels avariją yra net 188 proc. didesnė. Saugiausiai vairuoja darbingo amžiaus žmonės, o patį didžiausią pavojų kelia jauni vairuotojai, neturintys pakankamai patirties ir įgūdžių bei demonstruojantys beatodairišką elgesį arba pervertinantys savo vairavimo gebėjimus.
„Pagyvenusių vairuotojų reakcija gali būti lėtesnė. Jų regėjimas ir klausa taip pat suprastėję, tačiau dažniausiai jie yra kur kas atsargesni, elgiasi apgalvotai bei suderina vairavimo stilių su savo galimybėmis“, – sako ekspertai. Amžius, kurio sulaukus, derėtų nustoti vairuoti automobilį, negali būti griežtai apibrėžtas – vieniems tai bus 65-eri metai, o kiti gali saugiai vairuoti kur kas ilgesnį laiką. Vis dėlto žmogui, kuris nepatiria staigaus regėjimo ar sveikatos suprastėjimo, sunku nuspręsti, kada reikėtų nustoti vairuoti. Būtent dėl šios priežasties daugelyje valstybių vyresniųjų vairuotojų sveikatos patikrinimas yra privalomas.
Lietuvoje 56-69 m. vairuotojai sveikatą turi pasitikrinti vieną kartą kas 5 metus, 70- 79 m. – vieną kartą kas 2 metus, o sulaukę 80 m. kartą per metus. Vyresni vairuotojai turėtų susirūpinti, jeigu sukelia avarines situacijas kelyje, sunkiai pastebi pėsčiuosius ar kitus eismo dalyvius, vairuodami patiria padidėjusį susierzinimą ar stresą. Sustabarėjęs ar skaudantis kaklas gali apsunkinti galvos pasukimą. Tai yra pavojinga persirikiuojant į kitą eismo juostą arba stebint akląją zoną. Skaudančios ar apsunkusios kojos gali sulėtinti kojos nukėlimą nuo pedalo prie pedalo ir pailginti reakcijos trukmę.
Jeigu kiti vairuotojai dažniau mums signalizuoja dėl staigių ar neapgalvotų manevrų arba sulaukiame artimųjų pastabų, tai gali būti požymiai, įspėjantys apie saugaus vairavimo gebėjimus. „Kai nesate tikri dėl savo gebėjimo saugiai vairuoti, geriausia pasiteirauti gydytojo. Taip pat galite pasikonsultuoti su patyrusiu instruktoriumi. Įgūdžių pasitikrinimas saugaus vairavimo mokykloje taip pat yra protingas sprendimas“, – teigia ekspertai.
Vaistų vartojimas taip pat gali daryti įtaką vairavimui. Pacientai visuomet turėtų pasiteirauti dėl vaistų šalutinio poveikio, nes kai kurie pavieniui vartojami vaistai nedaro jokios įtakos vairavimui, tačiau gali reikšmingai paveikti koncentraciją, jeigu yra vartojami kartu su kitais medikamentais. „Garbaus amžiaus vairuotojai, kurie prie vairo jaučiasi mažiau saugūs, turėtų vengti vairavimo piko metu bei rinktis kelius, kuriuose automobilių srautai yra mažesni. Taip pat derėtų pašalinti visus blaškančius veiksnius, tokius kaip kalbėjimas telefonu, – aiškina vairavimo instruktoriai, – kai reakcijos trukmė pailgėja, vairuotojas turėtų laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio“.
