Didžiausios investicinės grąžos per pastaruosius dešimt metų sulaukė žmonės, kurie savo pinigus išmainė į auksą, tačiau nuo jų ne itin teatsiliko ir klasikinių automobilių kolekcininkai. Vos per dešimtmetį kai kurių automobilių modelių vertė išaugo 400 proc., rašo „The Daily Mail“.
Tuo tarpu aukso vertė per tą patį laikotarpį pakilo 434 proc. Vis dėlto pastaruoju metu aukso kainų spurtas aprimo, o klasikiniai automobiliai ir toliau neatsigina potencialių pirkėjų pasiūlymų
„Historic Automobile Group International“ teigimu vien tik per šių metų vasario mėnesį 50 perkamiausių klasikinių automobilių kainų indeksas pakilo 5,56 proc.
Nepaisant praūžusios krizės pirkėjai rikiuojasi į eilę, kad gautų progą įsigyti rečiausius „Ferrari“, „Aston Martin“, „Mercedes“ ar „Bentley“ modelius.
Nieko nuostabaus, kad kai kurių automobilių kaina per trumpą laiką išaugo kelis kartus. 1960 metų „Ferrari 250 GTB“, 1953 metų „Bentley Continental R“ ar 1955 metų „Lancia Aurelia B24S Spider America“ yra itin reti pirkiniai. Pasaulyje jų tėra mažiau nei 300. Tuo tarpu milijardierių skaičius kur kas didesnis.
1962 metais „Ferrari 250 GTO“ kainavo 6 tūkst. svarų sterlingų. Pernai toks modelis buvo parduotas už 22,7 mln. svarų sterlingų. Net ir atsižvelgiant į infliaciją autombilio vertė išaugo ženkliai.
Johnas Collinas specializuojasi klasikinių „Ferrari“ automobilių pardavimuose. Anot jo, šiuo metu paklausa kelis kartus viršija pasiūlą. Automobilių savininkai nėra linkę parduoti turimų automobilių, o potencialiūs pirkėjai siūlo beprotiškas kainas.
Specialisto teigimu panaši padėtis buvo susiklosčiusi 1989 metais, tačiau tuo metu klasikinių automobilių kainas augino spekuliantai, kurie automobilius vertino tik kaip investicinę priemonę, tuo tarpu šiandien dauguma pirkėjų tokius automobilius visų pirma laiko savo pomėgiu, o ne investicija.
„Financial Times“ duomenimis per pastaruosius dešimt metų kilo daugelio kolekcinių vertybių vidutinė kaina, tačiau niekas negalėjo prilygti automobiliams.
Retos monetos per šį laikotarpį vidutiniškai pabrango 248 proc., pašto ženklai – 216 proc., dailės kūriniai - 199 proc., kolekcinis vynas – 166 proc., juvelyriniai dirbiniai – 140 proc., kolekciniai laikrodžiai – 76 proc.
Įdomu, kad iš ne kolekcinių investicijų Honkongo nekilnojamas turtas pabrango 221 proc. Tuo tarpu prabangus būstas Londone brango 103 proc.
Praėjusią savaitę „Gooding and Co“ aukcione 1966 metų „Ferrari 275“ buvo parduotas už 1,6 mln. svarų sterlingų. Vos prieš metus šis automobilis kainavo dvigubai pigiau.
Pernai „Ferrari 250 GT Berlinetta“ buvo parduota už 6,7 mln. JAV dolerių. 2003 metais tas pats automobilis kainavo 1,2 mln. JAV dolerių. Per dešimt metų – 400 proc. siekiantis kainos kilimas.
Vargu ar dar kokia investicija galėtų atnešti didesnę grąžą.
Tiesa, šioje gražioje istorijoje slypi vienas bet. Ne visi klasikiniai automobiliai brango tokiais įspūdingais tempais. Šioje rinkoje paklausą diktuoja mada, kuri nuolat kinta. Dalis automobilių ne tik, kad nepabrango, bet ir nuvertėjo. Blogiausia, kad automobiliai, priešingai nei tradiciniai investiciniai produktai negeneruoja nuolatinių pajamų.
Tuo tarpu Jungtinės karalystės akcijų rinkos vidutinė grąža pernai siekė 13 proc. FTSE 250 indeksas per metus išaugo 26 proc. Neblogą pelną atnešė ir investicijos į obligacijas.
Vis dėlto J. Collinsas primena: „Neseniai „Ferrari 250 GTO“ savininkui pasiūliau 32,1 mln. svarų sterlingų už jo automobilį, tačiau šis nesutiko parduoti.“
