Nors sostinės senamiestyje šurmuliuoja daugybė užsienio svečių, apklausa rodo, kad čia laisvalaikį leidžia ir trys ketvirtadaliai vilniečių.
Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta apklausa parodė, kad populiariausia vieta laisvalaikiui praleisti – sostinės senamiestis, kuri populiaresnė už parkus ir kitas lankytinas vietas. Be to, vilniečių nuomone, Vilniaus pasididžiavimas taip pat yra senamiestis.
Daugiausia apklaustųjų (73 proc.) mano, kad sostinė gali didžiuotis Gedimino pilimi, 72 proc. labiausiai didžiuojasi Arkikatedra, o pusė respondentų įvardijo sostinės istoriją. Be to, pasididžiavimo vertas ir Vilniaus kultūrinis gyvenimas – taip mano 40 proc. apklausoje dalyvavusių vilniečių.
Nors vilniečiai dažnai lankosi sostinės senamiestyje, jie dažnai laisvalaikį leidžia ir netoli savo namų, t. y. savo mikrorajone. Taip atsakė 50 proc. laisvalaikį leidžiančių sostinės erdvėse respondentų.
Apklausa parodė, kad vilniečių vertinami ir miesto ribose esantys parkai: trečdalis paminėjo Sereikiškių parką ir taip pat trečdalis – Vingio parką kaip lankytinas vietas laisvalaikiu, o penktadalis lankosi ir Verkių regioniniame parke.
Vyrų ir moterų laisvalaikio leidimo vietų pasirinkimas yra daugiau ar mažiau toks pat. Senamiestyje laisvalaikį labiau linkęs leisti jaunimas (18–25 metų amžiaus), o 26–40 metų amžiaus apklausos dalyviai, kurie leidžia laisvalaikį senamiestyje, sudaro 37 proc. visų Vilniuje leidžiančių laisvalaikį respondentų.
Vilniaus senamiestis yra ne tik dažniausiai lankoma vilniečių vieta, bet ir miesto pasididžiavimas – taip mano net 90 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus gyventojų.
Tačiau ši apklausa parodė, kad žmonės nesididžiuoja tuo, jog yra vilniečiai, tik dešimtadalis tuo didžiuotųsi, o ir išrinktu meru - Artūru Zuoku - didžiuotis linkę taip pat tik dešimtadalis apklausos dalyvių. Seimu ir Vyriausybe didžiuojasi vos 2 proc. vilniečių.
Apklausoje dalyvavo 291 Vilniaus gyventojas, kurių amžius – nuo 18 iki 50 metų. Tai daugiausia aukštąjį išsilavinimą turintys Vilniaus gyventojai – 63 proc. 34 proc. apklausoje dalyvavusių turi aukštesnįjį ar vidurinį išsilavinimą.
