Gegužės 16 d. visą dieną trukusia teatro fiesta Kaune oficialiai startavęs trečiasis kasmetinis debiutų festivalis „Tylos!“ keliasi į sostinę, kur jau visai netrukus, gegužės 20 d., jungtinės jaunų režisierių komandos spektakliu pagal skandalingąją Simono Stephenso pjesę „Pornografija“ prasidės ir vilnietiškoji festivalio programos dalis.
Atrodytų paradoksalu „senąjį“ teatro sezoną pabaigti jauniausiosios lietuvių teatro kartos prisistatymu publikai. Nepaliaujamai augantis, kaskart vis daugiau dėmesio sulaukiantis festivalis šįmet teatro mėgėjams pristato daugiau nei dvi dešimtis jaunųjų kūrėjų darbų, pasklidusių po įvairiausius sostinės teatrus ir kitas menines erdves. Festivalio spektakliai bus rodomi ne vien didžiumai puikiai pažįstamose teatro „Lėlė“, Menų spaustuvės, Vilniaus Mažojo, Jaunimo, Rusų dramos teatrų salėse, bet ir daugelio dar neatrastoje Kvadrato scenoje bei Energetikos ir Technikos muziejuje.
Debiutų festivalis „Tylos!“, pamažu, bet užtikrintai tampantis solidžia platforma, atspirties tašku pačiai jauniausiai Lietuvos teatro kūrėjų kartai, per trumpą laiką gerokai ūgtelėjo. „Tylos!“ organizatoriai – R. Tumino vadovaujamas aktorių ir režisierių kursas, patys savo darbus pristatę dar pirmajame festivalyje, netruko šia iniciatyva užkrėsti ir kitus. Antraisiais metais renginyje dalyvauti panoro ne tik G. Varno vadovaujamo teatro „Utopija“ trupė, bet ir būrys bakalauro studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje baigusių kino režisierių. O šiemetinis festivalis ypatingas tuo, jog jame žiūrovai pirmą kartą išvys visų scenos meno specialistus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų darbus.
Sekmadienį Kaune apsilankiusieji jau turėjo progą išvysti Klaipėdos bei Šiaulių universitetų parengtų jaunųjų scenos menininkų kūrybą. O jau labai greit sostinės žiūrovų dėmesio paprašys trys studijas LMTA šįmet baigiantys kursai. Be savo baigiamuosius magistro darbus parodysiančių R. Tumino globotų režisierių ir aktorių, akistaton su festivalio publika stos V. Bagdono ir S. Bareikio studentai, geriau žinomi „Trupės Liūdi“ vardu, ir trupe „Lėlės gėlės“ pasivadinęs, Vilniaus bei Kauno lėlių teatrų kolektyvus papildysiantis aktorių-lėlininkų kursas (vad. A. Latėnas).
„Tikime, kad lėlių teatras – viena įdomiausių teatro formų, neapsiribojanti vien vaikiškais žaidimais. Veikimas objektais dažnai gali sužadinti stipresnes emocijas įvairaus amžiaus publikai nei dramine vaidyba grįstas teatrinis vyksmas“ – sako po netrumpos pertraukos vėl LMTA parengtas lėlių teatro aktorių kursas, šiųmetiniame „Tylos!“ festivalyje parodysiantis net 8 įvairių formų, žanrinių bei stilistinių ypatybių spektaklius. Tarp jų – ne tik profesionalioje teatro „Lėlė“ scenoje jau apsigyvenęs šešėlių erotikos seansas suaugusiems, pavadintas „Žaliojo žąsinėlio teatru“, ar visai neseniai premjerą atšventusi lietuvių lėlių teatro legendos V. Mazūro „Privati valda“, bet ir šiuolaikinės amerikiečių dramaturgijos pastatymas, K. Borutos „Jurgio Paketurio...“ sceninė interpretacija, mėginimas su jauniausiais žiūrovais pabendrauti paslaptingąja Uma-Uma kalba ir dvi W. Shakespeare'o kūrinių sceninės versijos: spektaklyje „Šeksrysap“ skambės anglų rašytojo sonetai, o garsiąją Romeo ir Džuljetos istoriją spektaklyje „Vardan Tos“ jaunieji bandys papasakoti šokio bei judesio kalba. Būsimuosius lėlininkus domina ne vien klasikinės lėlių ir dramos teatrų formos – naujų sceninės raiškos galimybių debiutantai ieškos neregiams ir matantiesiems skirtame modernių formų vaidinime-performanse „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“.
Nieko linksmo nežadančią filosofiją profesionaliojon scenon atsinešanti „Trupė Liūdi“ į pasaulį žvelgia tarsi vaiko akimis: su subtiliu, paradoksaliai žaismingu, tik jiems vieniems būdingu humoru. Liūdesio sėklą jaunieji debiutantai sėja ir pirmajame savo spektaklyje, kurio pats pavadinimas užkabina bene didžiausius mūsų visuomenės skaudulius, – „Išvažiuoju“. LMTA absolventai festivalio „Tylos!“ publiką nuliūdins ir keliais pasirodymais: šviesiam jaunimui ir neužtemusiam senimui skirtu poezijos spektakliu pagal H. Radausko ir J. Marcinkevičiaus eiles „Kokia čia teisybė?“, absurdo dramaturgijos klasiko E. Ionesco „Plikagalvės dainininkės“ ir ne prasčiau šiandieninio žmogaus gyvenimo beprasmybę atskleidžiančio M. Valiuko pjesės „Trintukas“ pastatymais. Niekam ne paslaptis, jog šio kurso vadovai V. Bagdonas ir S. Bareikis – ne tik scenos meistrai, tačiau ir puikūs bardai. Todėl neturėtų stebinti ir išskirtiniai „Trupės Liūdi“ narių muzikiniai gabumai, gebėjimas prikaustyti ne tik žiūrovų žvilgsnius, bet ir ausis. Tuo bus galima įsitikinti, stebint „Baltąją stirną“ – muzikinę veiksmo dramą „su kanopomis“, ir muzikos mėgėjų pamiltos grupės „Liūdni slibinai“ teatralizuotą koncertą. „Neseniai sužinojome, jog esame negražūs. Vadinasi, – tik jauni ir talentingi. Kai suprasime, kad ir tai nieko verta – eisime šunims šėko pjauti“, – sako „Trupė Liūdi“
Finalinis festivalio akordas – magistro studijas LMTA bebaigiąs teatro režisierių kursas (vad. R. Tuminas), kuris, galima sakyti, „debiutuoja“ antrą kartą. Ne tik sumanę 2008 m. įvykusio pirmojo festivalio koncepciją, sėkmingai ją įgyvendinę, tačiau ir visus šiuos tris metus festivalio „Tylos!“ organizavimu užsiėmę, jie jau suformavo savotišką kasmetinių teatrinių debiutų tradiciją.
Didžiuma šių, pirmajame „Tylos!“ festivalyje baigiamuosius bakalauro darbus pristačiusių režisierių, per du magistro studijų metus ne tik toliau mokėsi režisūros meno subtilybių, bet ir kūrė spektaklius. Vieni jų spėjo pastatyti daugiau, kiti dažniau įkvėpimo ieškojo už sąlyginių akademijos ir dramos teatro ribų, tačiau daugelis jau spėjo susikurti savitą kūrybinę nišą, rasti savo auditoriją.
Dar pirmieji debiutai parodė, jog apie šiuos menininkus gan sudėtinga kalbėti kaip apie vientisą kūrybinį darinį: vienam galbūt artimesnė grotesko stilistika, kitą domina poetinis teatras ir simbolizmas, trečias labiau linkęs dirbti su klasikinėmis teatro formomis, ketvirtąjį gi traukia šiuolaikinė dramaturgija.
Vienaip ar kitaip, apie jaunųjų teatro kūrėjų pasiektą meninį lygį pakankamai išraiškingai kalba faktai: Pauliaus Ignatavičiaus (spektaklis „Kova“ pagal F. Kafkos kūrybą, ŠDT) ir Artūro Areimos (spektaklis „Laimingi“ pagal F. Schillerio „Meilę ir Klastą“, KVDT) pavardės mirgėjo šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantų ir prizininkų sąrašuose, pernykščiuose apdovanojimuose keletą nominacijų ir prizą pelnė spektaklis „Bjaurusis“, kurį KVDT pastatė Vilius Malinauskas. Beje, jis, kartu su Kirilu Glušajevu ir Gabriele Tuminaite, savo debiutinius spektaklius spėjo pristatyti ir specialioje žymiojo Sankt Peterburgo teatro festivalio „Baltiskij Dom“ programoje.
Be jau minėtų pastatymų, festivalio „Tylos!“ žiūrovai išvys ir tris VMT repertuarą papildžiusius spektaklius: T. Letts'o „Vestonus“ (rež. V. Malinauskas), A. Strindbergo „Freken Juliją“ (rež. Artūras Areima) bei Agnės Sunklodaitės režisuotą spektaklį vaikams pagal italų liaudies pasakas „Karalaitė ir princas Krabas“. Be to, birželio 9 d. vakarą Mažajame teatre bus rengiami dviejų naujų pjesių skaitymai. V. Malinauskas pristatys amerikiečio Davido Lindsay-Abaire'o pjesę „Triušio ola“, už kurią autorius pelnė Pulitzerio premiją, o K. Glušajevas parengs prieštaringai vertinamos baltarusių dramaturgo Pavelo Priažko pjesės „Trusы“ skaitymą, dėl visuomenės priimtų normų rekomenduojamą, deja, tik brandesnio amžiaus ir stipresnių nervų publikai.
Daugiau informacijos apie festivalį – www.tylos.lt
