Naujienos būna įvairios, kaip ir senienos. Vienos įdomios vieniems, kitos kitiems. Kam nors svarbu tai, su kuo šoka toks Šedžius, o kam nors - tai, ar jį jo dvasinga kolegė iš Seimo pavadino "šūdžiumi", ar tik pažadėjo, nes vartojo tariamąją nuosaką. Kai kurioms, mano protu, gana bukoms personoms įdomu net kuo baigsis jų tarpusavio apsilojimas Etikos ir procedūrų komisija vadinamoje veltėdžių kompanijoje. Čia tokios naujienos.
Senienos, kaip dabar kai kas skelbia, yra iš Valstybės saugumo departamento (VSD) į Seimą pagaliau atvežtose 12-oje pažymų. Seno, girdi, seno ir paseno. Nebeaktualu, neįdomu ir išvis neūžkit galvos - principinis reikalavimas įvykdytas (kas tikrai yra svarbu), atsipalaiduokite ir eikite spoksoti į Šedžiaus klišą fokstrotą arba gaudyti žinių apie kokią girtą vairavusią provincijos ar sostinės įžymybę.
Prabėgo "tik" ketveri metai nuo to laiko, kai Lietuvos parlamentas pareikalavo, kad jo skirstomais mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija, kurios vadovas skiriamas ir atleidžiamas tik Seimui pritarus, leistų susipažinti su pažymomis.
Praėjo tik ketveri metai nuo to, kai tos pažymos ėmė ne tiek senti, o greičiau buvo kažkieno (pavardės ir redakcijoms, ir tautai daugmaž žinomos) imtos sendinti.
Tik keletas metų prabėgo nuo to, kai purvais buvo apipiltas prieš tai apdovanoto ir žuvusio Lietuvos pareigūno vardas. Aiškintis pavardžių nereikia ilgai - jos tebeguli internete ir senstančiuose bei gelstančiuose laikraščių ir liudijimų puslapiuose, specialūs eksperimentai nereikalingi. Tai dar ne visai seniena, bet, laikui bėgant, pasens bent jau Baudžiamojo kodekso taikymo atžvilgiu.
Tik prieš ketverius metus iš VSD buvo iššluoti visi, kas galėjo atrasti tai, kas dabar virto senienomis. Pagaliau praėjo tik pora metų, kai valdžioje nauja Seimo dauguma, ir tik daugiau nei metai, kai prezidentauja Dalia Grybauskaitė. Pasikeitė du VSD direktoriai, o jų pavaduotojai suspėjo padirbėti diplomatinėse tarnybose. Tie patys, kurie tas "pasenusias" žinias slėpė kaip valstybės paslaptį, kurios atskleidimas būtų, anot jų, sugriovęs VSD ir visą Lietuvos valstybę. Visiška ar nevisiška seniena yra tai, kad vienas tų direktorių dabar patarinėja, kaip ir ką daryti policijos generaliniam komisarui? Kas dabar besusigaudys. Bendrų naujienų pasenimo kriterijų nėra.
Šiek tiek daugiau laiko praėjo nuo Molotovo-Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pasirašymo ar Johno F.Kennedy paskutinio pasivažinėjimo Dalaso gatvėmis, tačiau net ir senienomis virtusi įslaptinta medžiaga tebedomina bent jau istorikus. Jei Lietuvoje senėjimo procesai spartesni (demografai sako, kad visuomenė bene greičiausiai sensta Europoje), tai gal ir išvadas reikia daryti atitinkamas - paviešinti viską ir leisti bent istorikų cechui susipažinti su iškasenomis per kiek mažesnį laiką, nei prieinamos tapo nacių ir sovietų susitarimų kopijos. Beje, su minėtomis datomis, kaip ir su kitais svarbiais įvykiais, susiję popieriai kitose valstybėse būna įdomūs ir praėjus ilgesniam laikui, o domėtis sau leidžia ne tik pamišę senienų kolekcionieriai.
Tą ir siūlo kai kurie politikai, įskaitant premjerą. Bus įdomu pažiūrėti, kurie ims muistytis, raukyti nosytę ir nebenorėti apie tai kalbėti. Dalis jų, reikalaudami tų pažymų, kitados sėkmingai krovėsi politinį kapitalą ir į dabartines pareigas įžygiavo su viešumo ir demokratijos bei tiesos išsiaiškinimo šūkiais. Jei bus prieš paviešinimą - bus galima manyti, kad jų požiūriu pažymos paseno tą pačią dieną, kai užpakaliai palietė tam tikros kokybės oda aptrauktus krėslus. Na, kažkas iš besipriešinančių greičiausiai bus suinteresuotas ir tuo, kad viskas galėtų senti dar kažkiek...
Žiūrint į pažymų pavadinimus galima sutikti, jog kai kurios jose minimos personos jau nebeeina ankstesnių pareigų, o kai kuriems, kaip prezidentui Valdui Adamkui, dėl ordinų dalijimo kagėbistams, galima tik pamoti skepetaite įkandin (sensta ne tik tai, kas pažymose). Tačiau ar jau paseno pati galimybė, kad jei ne "Dujotekana", tai kita kokia įmonė, verslo grupuotė ar šiaip gretimos valstybės siųstas interesantas gali užsakinėti atitinkamas paslaugas valstybės aparate? Ar tiesa, kad visai paseno schemos, kuriomis naudojasi žiniasklaidos palaikymą ar prikąstą liežuvį perkantys įtakos ieškotojai? Ar paseno ir nebebus taikoma tradicija, pagal kurią asmuo iš vienos savo šlovingu vadovavimu sukompromituotos institucijos keliamas į kitos patarėjus arba teisėjus? Ar valstybėje į praeitį nugrimzdo ir maurais, pelėsiais bei kerpėmis pasidengė pati galimybė, kad uodega vizgins šunį? Jei taip - leiskite istorikams konstatuoti lūžį... praėjus "net" ketveriems metams. Gal ką iš tų senienų lukštentojų valstybės dabarties ir ateities labui nusižiūrės ir dabartiniai politikos konstruktoriai bei analitikai?
