Nuo to laiko, kai Rusijos tankai vasario 24 d. kirto Ukrainos teritoriją, Pekinas laikėsi nepatogios politinės pozicijos, nenorėdamas parodyti tiesioginės paramos Maskvai dėl pradėtos karinės invazijos, tačiau tuo pat metu išreiškė kaltinimus JAV ir NATO, kad šios neva eskaluoja karinę padėtį, nes Aljansas, nepaisant Kremliaus perspėjimų, vis labiau plėtėsi į Rytus.
Dabar, kai karas Ukrainoje ir toliau tęsiasi, o rusų kariai mūšio lauke patiria didelių nesėkmių, Kinija sustiprino savo retoriką įspėdama dėl NATO ir JAV siekių Azijoje.
„NATO – karinė organizacija Šiaurės Atlante – per pastaruosius metus priartėjo prie Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono tam, kad parodytų savo galią ir pakurstytų konfliktus. NATO sujaukė Europą. Dabar ji bando sudrumsti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis ar net visą pasaulį?“ – balandžio pabaigoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.
W. Wenbino komentarai apie NATO buvo atsakas į ankstesnius Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorės Liz Truss pareiškimus, kuri teigė, kad po Ukrainos karo NATO turėtų vykdyti tolimesnę plėtrą, ir taip pat perspėjo Kiniją, kad ši turėtų „žaisti pagal taisykles“.
Padidėjęs Pekino dėmesys NATO susijęs su tuo, kad tiek Kinija, tiek JAV suvokia, kad Rusijos invazija Ukrainoje gali padidinti įtampą tarp abiejų valstybių Azijos regione. Be to, pernai NATO atstovai užsiminė, kad bus skiriamas atskiras dėmesys Kinijai, o Pekinas suvaidins svarbų vaidmenį plėtojant tolimesnius bloko strateginius žingsnius.
Be kita ko, Vašingtonas įsitikinęs, kad galimas konfliktas sukurtų pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje. Štai „Bloomberg“ dar gegužės 10 d. rašė, kad JAV pareigūnai mano, jog Europos valstybių priimti sprendimai padidinti išlaidas gynybai, taip pat susilpnėjusi Rusija gali sudaryti sąlygas Vakarams užtikrinti saugumo interesus Azijos regione.
Tokie Vakarų siekiai lemia, kad tiek Maskva, tiek Pekinas gerina tarpusavio santykius ir reiškia nepasitikėjimą NATO bei JAV. Daugelis analitikų yra įsitikinę, kad būtent dėl pastarosios priežasties Kinija nenutraukė politinių santykių su Rusija, nors Ukrainoje ir vyksta žiaurus karas.
Visgi ekspertai ir Vakarų pareigūnai įspėja, kad Pekinas atidžiai stebi, kokių atsakomųjų veiksmų griebiasi šalys, norėdamos sustabdyti Rusijos invaziją Ukrainos teritorijoje, ir mokosi į tai atsakyti, jeigu kiltų įtampa dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo dalimi. Pekinas netgi pagrasino pradėti karinį konfliktą, jei Taipėjus atsisakytų paklusti Kinijos kontrolei.
„Jeigu Kinija prisijungtų prie Vakarų pozicijos ir pasmerktų Rusiją, Vašingtonas ir kitos Europos sostinės pradėtų palaikyti Pekiną. Tačiau tuo pat metu Kinija prarastų užmegztą partnerystę su Rusija. Tik laiko klausimas, kada Amerika vėl atkreips dėmesį į Kiniją. JAV prezidento Joe Bideno administracijos politika mano šalies atžvilgiu yra „ekstremaliai konkurencinga“, o tarpusavio varžymasis trumpam sustojo vykstant karui“, – žurnalui „The Economist“ kalbėjo tarnybą baigęs Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karininkas, vyresnysis pulkininkas Zhou Bo.
Ukrainos karas kaip „veidrodis“
JAV strategija Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei NATO plėtra Europoje nėra naujiena – Pekinas ir Maskva tai pabrėžė 5 tūkst. žodžių apimties pareiškime, kuris buvo paskelbtas vasario mėnesį, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas deklaravo politinę partnerystę „be apribojimų“.
Paskelbtame Pekino pareiškime buvo išreikštas nepritarimas „tolimesnei NATO plėtrai“, taip pat minima, kad Kinija „išliks itin budri dėl neigiamo JAV strategijos poveikio Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
Nepaisant Kinijos pareiškimų, ekspertai išskyrė pagrindinius skirtumus tarp NATO plėtros ir JAV strategijos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kurių pastaroji apima didesnę ekonominių ir politinių veiksmų įvairovę už bloko ribų JAV saugant savo ilgą sieną iš Ramiojo vandenyno pusės.
Visgi teigiama, kad karas Ukrainoje paveiks regioną. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Yuchengas kovo mėnesį pareiškė, kad tebesitęsianti krizė gali būti panaudota kaip „veidrodis“, siekiant įvertinti saugumo situaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose.
Tačiau JAV prezidento J. Bideno administracijos žingsnis dėl Azijos regiono vertinamas kritiškai ir laikomas seniai pavėluotu.
Vašingtonas vis dažniau įspėja, kad Kinija piktnaudžiauja savo karine ir ekonomine įtaka regione, nurodydamas, kad Pekinas siekia labiau kontroliuoti Honkongą, taip pat sustiprinti karinį buvimą Pietų Kinijos jūroje ir susiaurinti gyventojų teises Sindziango provincijoje, kur stovyklose buvo internuota daugiau kaip kaip 1 mln. uigūrų, kazachų ir kitų musulmonų.
Kinija bei JAV skirtingai brėžia paraleles tarp karo Ukrainoje ir įtampų Azijoje, bet jos abi mato, ko galėtų iš to pasimokyti.
JAV pareigūnai mano, kad Europos valstybių didėjančios išlaidos gynybai, taip pat Suomijos ir Švedijos siekis įstoti į NATO yra teigiami saugumo pokyčiai, kurie leistų JAV tęsti uždelstą posūkį Azijos regione.
Pirmasis šios politinės strategijos linijas išryškino buvęs JAV prezidentas Barakas Obama. Pabrėžiama, kad įgyvendinti minėtą žingsnį yra būtina, nes JAV politinio rato nariai vis dažniau pagrindiniu šalies kariniu priešu laiko ne Rusiją, bet Kiniją.
Tuo metu Kinijos pareigūnai ir ekspertai daro skirtingas išvadas, matydami dabartinę situaciją Ukrainoje.
Pekinas, o ypač Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, jau seniai palaiko „strateginę autonomiją“. Šia sampratą taip pat vertina ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris, kalbėdamas apie gynybą, ragina Europos valstybes tapti labiau savarankiškesnėmis ir mažiau pasikliauti JAV.
Gegužės 10 d. įvykusio telefoninio skambučio metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino Prancūzijos prezidentą E. Macroną ir kitus Europos lyderius perimti šalių saugumą „į savo rankas“, pakartodamas ankstesnius komentarus, kurie buvo išsakyti gegužės 9 d. pokalbio metu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Nors ilgalaikės pasekmės dėl karo Ukrainoje nėra aiškios, kaip ir „strateginės autonomijos“ ateitis, Pekinas viliasi, kad tai gali padėti atitolinti JAV įgyvendinti strateginį posūkį į Kiniją, taip pat nulemti ilgalaikį susiskaldymą tarp Europos ir NATO sąjungininkų.
„J. Bidenas tikėjosi, kad JAV politiką Rusijos atžvilgiu bus galima pastatyti ant stabilaus, nuspėjamo pagrindo ir susitelkti į Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono strategiją. Tačiau kilęs karas Ukrainoje neabejotinai atitrauks Amerikos dėmesį ir siurbs išteklius. Klausimas: kiek ilgai ponas J. Bidenas leis Ukrainai blaškyti JAV dėmesį“, – rašė tarnybą baigęs Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos pareigūnas.
