Su Silvija kalbame apie tai, ar jos neerzina jai lipinama etiketė, apie populiarumo vaikymąsi ir kiek atlikėjai turi paaukoti dėl kokybiško pasirodymo.
Silvija, pradėjai dainuoti nuo vaikystės. Kokias muzikos fazes išgyvenai, kaip keitėsi tavo muzikos stilius?
Muzika yra labai įvairi. Aš pati nuo vaikystės iki šių dienų esu išbandžiusi kone visus muzikos stilius. Nuo mokyklos įvairių kolektyvų, chorų su klasikine, pramogine akademine muzika iki savo kūrybos dainų, grupių – t. y. rock, pop, funk stiliaus. Studijuodama taip pat su įvairiomis grupėmis dainavau jazz, eksperimentinę, klasikinę muziką. Tas virsmas tarp stilių atrodo labai natūralus, kadangi ieškai savęs, nori tobulėti ir atrasti savo nišą, kurioje galėtum muzikuoti. Bet mane domina labai įvairi muzika. Negalėčiau įvardinti ar išskirti stiliaus, kuriame norėčiau užsibūti ilgiau.
Tave dažniausiai pristato kaip pritariančiąją SEL vokalistę, ar toks pavadinimas tau nenusibosta? Ar nebaisu, kad tai ir liks amžinas pavadinimas prie tavo pavardės?
Taip, tikrai sulaukiu tokių etikečių, bet aš to nesibaidau, tai yra mano gyvenimo dalis, dėl kurios man tikrai nėra gėda. Tai tam tikri momentai, kuriuose taip pat bandau save atrasti. Ir pritariančiosios vokalistės etiketė man irgi nebaisi. Aš dainuoju, aš darau tai, kas man tikrai patinka ir sekasi, o be pritarimo tam tikriems atlikėjams, aš turiu ir savo solo projektų.
Ne vieną kartą dalyvavai „Eurovizijos“ konkurse kaip pritariančioji vokalistė, gal šiemet pati išbandysi laimę?
Esu dalyvavusi „Eurovizijoje“ ir ne kaip pritariančioji vokalistė, bet tai buvo labai seniai, dar mokyklos laikais. Na, o dėl šių metų, tai palaukime ir pamatysime. Norų sudalyvauti yra, o kaip bus – ateitis parodys. Nesinori pasakyti ir neįgyvendinti. Norisi parodyti kokybišką, šiuolaikišką projektą, ko manau dabar labai reikia Lietuvos muzikinei scenai. Reikia naujų vėjų.
Esi dainavusi ne vienoje grupėje: „Smoggaz“, „Catchfly“, dabar – „Where The Backs Come From“. Ar šį kartą susibūrėte ilgam? Ar jautiesi atradusi savo bendraminčius?
Taip, šis kolektyvas taip pat yra išsikristalizavęs iš kito ansamblio „A.K.Voices“. Mes dainuojame kartu nemažai laiko. Visada yra sudėtinga atrasti žmonių, su kuriais sutampa požiūris į muziką, kaip ją nori atlikti ir link kur judėti. Manau dabartinė sudėtis su Alge Matekūnaite, Berta Timinskaite ir Egle Gadeikyte yra geriausia, kokia gali būti. Jaučiu, kad šis metas mums yra pats produktyviausias ir nesinori to paleisti. Mums smagu ir gera kartu ir kaip draugėms, ir kaip atlikėjoms.
Jei galėtum rinktis, savo muzikinę karjerą darytum Lietuvoje ar užsienyje?
Aš manau, jog jau esu pasirinkusi ir labai daug dalyvauju būtent Lietuvos scenoje. Nesu iš tų, kurie veržiasi išvažiuoti. Kodėl gi nepadaryti kokybiškų, profesionalių pasirodymų čia, savo šalyje. Konkurencija yra didelė ir aišku skirtingos galimybės čia ir užsienyje. Labai nesinori apibrėžti, kad dirbu tik čia arba tik užsienio rinkai. Džiaugsiuosi, jeigu mano darbai tiesiog pasieks žmogų.
Visuomet atlieki kokybišką muziką, kiek kokybės galėtum paaukoti dėl populiarumo?
Populiarumas yra laikinas, nereikia vien tik pataikauti publikai, nes greitai gali ir atsibosti, bet atsibosti sau būtų pats blogiausias dalykas. O paaukota yra labai daug, bet ne dėl populiarumo, o būtent dėl kokybės: bemiegių naktų, repeticijų laiko, pasiruošimo valandų. Aš esu maksimalistė ir jeigu jau imuosi darbo, tai noriu jį atlikti gerai ir savęs dažniausiai labai netausoju. Ir man nėra labai svarbu, ar tai pamatys 4 žmonės, ar 10 000 žmonių. Aš jėgų įdėsiu vienodai, nes man svarbu surasti kontaktą su klausytoju, svarbu perduoti jam žinutę ir smagu stengtis net ir dėl penkių minučių scenoje.
Pasvajokime, dėl ko norėtumei įeiti į muzikos istoriją? Prasmingų tekstų, balso, o gal naujo muzikinio stiliaus sukūrimo?
Sukurti kažką naujo šiomis dienomis yra labai sunku, nes viskas atsikartoja ir kartais ta psichozė būti išskirtiniu mane pradeda gąsdinti. Visi neriasi iš kailio, kad tik pasirodyti kitokiu. Man atrodo yra tiesiog pamirštami tikslai, dėl ko tu tai darai. Aš dainuoju, muzikuoju dėl to, jog noriu parodyti savo kūrybą, gerai praleisti laiką su draugais muzikantais ir išreikšti būtent tą momentą scenoje, nes muzika visad būna kitokia. Ji nestovi vietoje, ji spontaniška. Dėl to man ir patinka improvizuoti. Gaudyti momentą.
