Į kiekvieną patikusį priešingos lyties atstovą žiūrite kaip į potencialų grobį?
Bendraudami galvojate tik apie tai, kad norėtumėt kuo greičiau nusimesti visus drabužius ir patirti šiek tiek malonumo?
Trokštate kuo skubiau iškrauti visą erotinę įtampą?
Seksui kaskart norėtųsi vis kito partnerio?
Ir apskritai, seksas — neatsiejama gyvenimo dalis, neturinti pernelyg didelio ryšio su poreikiu intymumui ar šilumai?
Vertėtų sunerimti!
Seksologai netrukus bus priversti diagnozuoti Jums seksoholizmą!
Šios ligos požymiai palaipsniui tampa būdingi vis platesniam ratui šiuolaikinių žmonių. Šiame individualizmo amžiuje seksas tapęs savotišku stabu. Daugelis potencialių seksomanų (ypač vyrų — jų priskaičiuojama beveik dvigubai daugiau nei moterų) labai didžiuojasi savo įspūdingais (dažniausiai skaičiumi) pasiekimais lovoje, nevengia apie juos vienaip ar kitaip pasigirti. Seksas jiems — savotiškas žaidimas, prilygstantis narkotikams ar alkoholiui. Sekso metu išsiskiriančios cheminės medžiagos (dopaminas, serotoninas) veikia kaip kiti žmonių pamėgti svaigalai, kurie, deja, nustoja veikus netrukus po to, kai aistra patenkinama ir jų kiekis smegenyse normalizuojasi, sumažindamas įtampą, priversdamas atsipalaiduoti.
Rodos, lai taip ir būna. Pamanykite, žmonės mėgsta mylėtis... Tačiau, kai seksas yra vienintelis rūpimas dalykas, jis netrunka viską gyvenime užgožti. Kai seksas tampa manija, rasti kitų būdų atsikratyti vienatvės ar ilgesio jausmo tampa labai sunku, o ilgainiui tiesiog neįmanoma.
Seksoholikams partneris ne itin svarbus. Svarbiausias jiems yra pats aktas, fiziologinė būsena, patiriami pojūčiai. Jausmai jiems tampa nebesvarbūs, nebūtina meilė ir romantika. Dėl šios priežasties seksomanai pasmerkti neištikimybei. Kita vertus, net jei jie suranda partnerį, netrunka jį prarasti, nes retas kuris gali ištverti tokius tempus, patenkinti besaikį sekso apetitą, tad seksomanai pasmerkti ir nuolatinei vienatvei, kurią karštligiškai bando užpildyti skaitlingais sekso nuotykiais.
Seksomanija gydoma įvairiais būdais. Taikoma hormonų terapija, kartais veiksminga gali būti hipnozė. Tai nėra lengvas procesas, trunkantis dažnai net kelerius metus. Iš pradžių sunku išverti abstinenciją: tenka ištverti dieną be sekso, paskui savaitę, palaipsniui ilginant tuos laiko tarpus. Mokoma atsikratyti įtampos ir streso kitokiais būdais, taikoma psichoterapija, stengiamasi išmokyti žmogų suvokti savo vertę tarp kitų žmonių, įvertinti kitus, jį supančius žmones. Labai padeda sportas, vandens procedūros ir kitos priemonės, padedančios atsipalaiduoti.
Kai seksomanas pradeda sveikti, geriausias vaistas jam įsimylėti ir turėti pastovius lytinius santykius su vienu partneriu.
