Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti.
Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl kurio galima paaukoti visa kita. Taip pat ir žmones, kurie tampa tik priemone. Seksualiai priklausomi žmonės nebesugeba kontroliuoti savo sugebėjimo sakyti „ne“ ir rinktis. Jų seksualinis elgesys - minčių, jausmų ir veiksmų, kurių nebepajėgia kontroliuoti, ciklo dalis.
Kai kurie specialistai tvirtina, kad tikrosios „seksomanijos“ negalima prilyginti alkoholizmui ar narkomanijai, lygiai kaip ir bet kokiai kitai medicininei būsenai.
Pagrindiniai patologinės priklausomybės nuo sekso požymiai: atsitiktiniai lytiniai ryšiai su menkai pažįstamais ar net nepažįstamais partneriais, domėjimasis pornografija ir interneto puslapiais su X raide, prostitučių paslaugomis, telefoninėmis sekso tarnybomis, seksualinėmis fantazijomis su mazochizmo elementais bei kiti rimtesni seksualiniai sutrikimai.
Tačiau lemiantis veiksnys, ko gero, yra ne partnerių skaičius ir sekso dažnumas, bet nesugebėjimas kontroliuoti savo seksualinių troškimų. O tai ir sukelia socialinio pobūdžio problemų.
Specialistai tvirtina, kad dažniausiai pagalbos prašo ir daugiausiai „seksomanų“ yra tarp heteroseksualių vyrų. Daugelis seksoholikų – subrendę maždaug keturiasdešimties metų vyrai. Neretai vedę arba turintys nuolatines partneres.
Profesionalai, kitose srityse gyvenantys normalų gyvenimą.
Tokių pacienčių daugėja ir tarp moterų. Bet dėl vis dar gyvuojančios „dvigubų standartų“ sistemos jos atkakliai nepripažįsta sutrikimų ir neprašo medikų pagalbos.
Priklausomybė – kai sekso poreikis tampa toks, kad trukdo darbui ir tarpusavio santykiams, juos ardo, kai viskam „vadovauja“ seksas, o žmogus nebekontroliuoja savo geismo.
Mokslo duomenys rodo, kad seksoholikams sunku išlaikyti tikrąjį intymumą. Tai yra keičiasi sąvokos: vienatvė, depresija, per didelis susijaudinimas, stresinės situacijos – visos šios problemos sprendžiamos per seksą. Nors seksas pirmiausiai yra natūrali meilės pasekmė.
Daugeliu atvejų šis sutrikimas susiformuoja vaikystėje ar paauglystėje, kaip prievartos ar priekabiavimo pasekmė. Seksualinė priklausomybė – patologinė individo būsena bei psichinių sutrikimų apraiška. Šiuo atveju būtina kreiptis į specialistus.
Daugelis „seksomanų“ kenčia ir nuo kitų priklausomybės formų. Pavyzdžiui, narkotikų (42 proc.), neįveikiamo potraukio darbui (28 proc.), įkyraus poreikio apsipirkinėti (26 proc.), azartinių žaidimų (5 proc.). Kai kuriems sutrinka apetitas (32-38 proc.), svyruoja nuotaika (62 proc.), užklumpa depresija (15-62 proc.), niūri nuotaika (46 proc.), sociofobija (47 proc.).
Kai kuriuos nuo sekso priklausomus žmones (6-8 proc.) apsėdęs vadinamasis „kiberseksas“: tuos, kurie naudojasi internetu. Jiems nuo 33 iki 50 metų, tai dažniausiai vyrai (79 proc., moterų – 21 proc.), heteroseksualai (63 proc., biseksualų – 16 proc., homoseksualistų – 21 proc.). Pusė jų – vedę (53-63 proc.), 47 proc. - vieniši, 14,5 proc. - išsiskyrę.
„Priklausomi nuo virtualaus sekso – tai tie, kurie seksualinės medžiagos kompiuteriu ieško daugiau kaip 11 valandų per savaitę, o dažniausiai kalbama apie 35-45 valandas ryšio.“ 80 proc. moterų ir 33,3 proc. vyrų tvirtina per „on-line“ ryšį užmezgę realius seksualinius kontaktus.
Nors daugiausiai pornografinės medžiagos iš interneto parsisiunčiama darbo valandomis, priklausomi nuo virtualaus sekso žmonės dažniausiai internete „sėdi“ naktį, prarasdami miego valandas ir darbingumą kitą dieną.
Neigiamos pasekmės greitai atsiliepia ir šeimai, kai partneris jaučiasi paliktas ir negali „varžytis“ su „on-line“. Pasekmes sunkiai pakelia ir vaikai, sulaukiantys vis mažiau tėvų dėmesio ir turintys klausytis nuolatinių ginčų.
