Polinkis į homoseksualumą įgimtas
„Medikai neturi vieningos nuomonės, tačiau linkstama prie to, kad didelei daliai homoseksualių žmonių – tai įgimta savybė. Manoma, kad tam tikri mikrohormoniniai pokyčiai, dėl kurių šie žmonės gimsta ne tradicinės orientacijos, įvyksta dar nėštumo metu“, – aiškina seksologas.
„Polinkį į homoseksualumą galima pastebėti jau vaikystėje – jie renkasi žaisliukus, su kuriais paprastai žaidžia priešingos lyties vaikai“, – priduria V. Šapurovas. Pasak specialisto, homoseksualūs polinkiai gali išryškėti ir vėliau. Ir dėl įvairių priežasčių, todėl galima sakyti, jog tai yra iš dalies žmogaus pasirinkimas. Tačiau paklaustas, ar tradicinės seksualinės orientacijos žmogų galima įtraukti į homoseksualius santykius – savotiškai sugundyti pabandyti, specialistas atsakė neigiamai.
„Jeigu nėra vidinių priežasčių, tokia tikimybė lygi nuliui. Įtraukti įmanoma tik tą žmogų, kuris jau savo prigimtimi yra biseksualus, net jei jis anksčiau apie tokį savo polinkį nežinojo. Biseksualai gali gyventi įprastą heteroseksualaus žmogaus gyvenimą, bet aplinkybėms susiklosčius gali atrasti netradicinius homoseksualius savo polinkius. Tačiau jis pats apsispręs, kokie santykiai – heteroseksualūs, homoseksualūs, ar biseksualūs – jam labiau priimtini. Niekas kitas jo neprivers. Bet jie dažniausiai taip ir liks biseksualai. O tų žmonių, kurie yra heteroseksualūs, niekaip neįkalbėsi būti homoseksualiais“, – sako V. Šapurovas.
Prievarta gėjumi netapsi
Pasak seksologo, žmonės, kurie patyrė homoseksualius lytinius santykius prievarta, dėl to patys seksualinės orientacijos tikrai nepakeis. „Negirdėjau, kad išprievartavimas vestų į didelę meilę. Jeigu žmogus neturi biseksualumo užuomazgų, jam niekada tai nepatiks. O apie prievartos aktą prisimins su nuoskauda“.
V. Šapurovo teigimu, net tie, kuriuos galima įtarti savo homoseksualinę orientaciją viešai demonstruojant dėl noro atkreipti dėmesį ar išsiskirti, be įgimto pagrindo to nedarys. „Heteroseksualas, kuris dėl savo asmenybės ypatybių sieks atkreipti dėmesį, save pozicionuos kaip priklausantį savo lyčiai. Pavyzdžiui, vyras, pabrėždamas savo vyriškumą, sieks pasirodyti esąs labai tvirtas, kovingas. O moteris pabrėš savo moteriškąsias ypatybes“, – sakė jis.
Pasak V. Šapurovo, pasaulyje visada buvo įvairios seksualinės orientacijos žmonių, tačiau nepastebėta, kad homoseksualių žmonių daugėtų. Jis neužkrečiamas.
„Nėra pastebėta, kad homoseksualumas plistų. Homoseksualių žmonių buvo visais laikais, bet tai nėra užkrečiama“, – portalui balsas.lt tvirtino gydytojas psichiatras. Kita vertus, pakeisti jų orientaciją taip pat nepavyktų.
„Manau, kad auklėjimas gali pagreitinti įgimtų savybių išryškėjimą arba pristabdyti jų pasireiškimą. Tačiau kadangi seksualinis instinktas yra vienas iš svarbiausių ir stipriausių žmogaus instinktų, anksčiau ar vėliau jis pasireikš. Ir tarkime, psichoterapija neturi efektyvių priemonių paveikti homoseksualius žmones taip, kad jų orientacija pasikeistų. Jų perauklėti neįmanoma. Juk pirmiausia pats žmogus turėtų būti motyvuotas pakeisti asmenybę, o jei to nėra, visos specialistų pastangos bus bergždžios“, – aiškina V. Šapurovas.
Mažuma visada reikalauja didesnio dėmesio
Į klausimą, kodėl netradicinės seksualinės orientacijos atstovams taip svarbu viešai parodyti save visuomenei, specialistas atsakė, kad jų siekiai iš esmės nesiskiria nuo bet kurios kitos mažumos siekio.
„Kiekviena visuomenės dalis, kuri jaučiasi esanti mažuma, o homoseksualai yra seksualinė mažuma, turi nuoskaudų daugumai – visada jaučiasi šiek tiek nuskriausti, diskriminuojami. Tuo labiau homoseksualūs asmenys, kadangi dar visai neseniai, sovietiniais laikais už savanoriškus homoseksualius santykius grėsė baudžiamoji atsakomybė, ir jie buvo priversti slėptis. Kita vertus, jie tikriausiai ypatingai jautriai reaguoja, kai juos kritikuoja, blogai apie juos kalba. Visada mažuma jautriau reaguoja į strėles, kurios pataiko į juos. Taip pat galima sakyti, kad jie siekia ir padidinto dėmesio. Noras eiti demonstruoti yra tarsi savęs įtvirtinimas – savotiška reikalavimo „priimkite mus“ forma ar net spaudimas“, – aiškina seksologas.
Pasak V. Šapurovo, politikų reikalas, kur leisti organizuoti renginius, o kur neleisti. Bet lietuviškas santūrumas yra geras pagalbininkas sprendžiant sudėtingas problemas.
„Kai tik žmonės pradeda dėl ko nors kariauti, jie savaime gerokai labiau susipriešina su kita puse. Jeigu eitynių, kaip ir kitas problemas pavyktų išspręsti „diplomatiniame lygyje“, ir aštrumo būtų mažiau“, – apibendrino seksologas Viktoras Šapurovas.
