Apie visa tai – pokalbis su gydytoju psichiatru, seksologu Viktoru Šapurovu.
Kas yra seksualinė sveikata ir kas ją lemia?
Seksualinė sveikata – tai intymaus bendravimo džiaugsmas. Žodis džiaugsmas lietuviams neįprastas, nes jie per amžių amžius įpratę kentėti, vargti, ir gal tik patys jauniausi ima suvokti, kad džiaugsmas – svarbi sąlyga gyvenimo kokybei sukurti. O gyvenimo kokybė – svarbus, reikalingas dalykas tam, kad būtum laimingas.
Deja, dauguma žmonių džiaugtis nesugeba – tai reikia dar ugdyti. Tai galioja ir kalbant apie seksualinį patenkinimą, nes, galima sakyti, visi lytiniai aktai tarsi išsidėsto vienoje ilgoje linijoje, kurios viename gale – baisi prievarta, kitame – dvigubas abiejų žmonių džiaugsmas dėl dvasinio, emocinio ir labai kokybiško fizinio artumo.
Ar lietuviams trūksta žinių apie seksualinę sveikatą?
Interneto laikais žmonės gauna daug žinių, jie ir knygas skaito, forumuose dalyvauja. Tik tiek, kad tos žinios nepakankamai struktūruotos, ne visai tinkamai sudėliotos ant lentynėlių. Kartais tos žinios labai jaudina, ypač paauglius, bet jos nesusietos su jausmais. O be jausmų seksualinis gyvenimas nieko vertas.
Ką daryti, jei žmogus neturi partnerio, tačiau jaučia sekso poreikį? Ar masturbacija būtų išeitis? Kokie yra masturbacijos pavojai?
Taip, masturbacija būtų išeitis. Jau seniai ir galutinai įrodyta, kad masturbacija jokios žalos organizmui nedaro.
Bet, pavyzdžiui, kartais vyrai skundžiasi, kad dažnai masturbuojantis ima mausti papilvę, jie junta ir kitokį diskomfortą.
Jei žmogus masturbuojasi penkis ar dešimt kartų per dieną, reikia ieškoti psichologinių ar psichiatrinių problemų.
Tuomet gali ir skaudėti, nes lyties organai nervinių centrų, mechaninių pajėgumų prasme nėra skirti tokiai intensyviai masturbacijai. Masturbuotis reikėtų ne daugiau nei 1–2 kartus per dieną.
Beje, vyrai turi fiziologinį poreikį masturbuotis, o moterų polinkis masturbuotis labiau susijęs su psichologiniais dalykais: vienatvės, paliktumo jausmu.
Žmogus masturbuodamasis susimažina įtampą, susikuria tam tikrą pasitenkinimą. Bet kokybiškas meilės aktas su mylimu žmogumi pranoksta masturbacijos džiaugsmą.
Kartais žmonėms, kurie negeba kurti ateities su kitu žmogumi, masturbacija tampa išeitimi. Tai paprastesnis dalykas, nes nieko niekada nereikia atsiklausti, dėl nieko nereikia stengtis, užtenka tik save patenkinti. Taigi masturbacija turi savo vietą gyvenime.
Kartais įpratęs masturbuotis vyras, susiradęs partnerę, negali patirti su ja erekcijos, nors masturbuojantis tai pavyksta. Kodėl?
Dabar internete pilna vaizdų, kurie padeda masturbuotis. Tuose vaizduose žmonės jaunesni, patrauklesni, negu matomi gyvai.
Užtenka į tuos vaizdus žiūrėti, ir nieko nereikia daryti, kad užmegztum kontaktą. Prie šito gali būti priprantama. Bet tai, kad vyras su partnere nepatiria erekcijos, – ne masturbacijos pasekmė, o pasekmė to, kad nesugebama užmegzti dvasinio, emocinio ir fizinio kontakto. Jei vyras masturbacijos metu susijaudina pakankamai, o mylėdamasis su moterimi – ne, jam reikia seksologo, psichoanalitiko pagalbos.
O gal tiesiog jam reikalingas kitas partneris?
Gali būti ir taip. Mes kiekvienas turime tam tikrą partnerio modelį, atsineštą iš savo vaikystės. Renkamės partnerį pagal vieno iš tėvų, to, su kuriuo turėjome artimesnį emocinį ryšį, pavyzdį. O tas ryšys galėjo būti teigiamas arba neigiamas. Jei neigiamas – tuomet partnerio pasirinkimas gali būti klaidingas ir reikės psichoanalitiko pagalbos, kad įsivaizduojamo partnerio savybės pasikeistų, kad žmogus imtų norėti kitokio partnerio, negu matė vaikystėje viename iš tėvų. Mes automatiškai renkamės pagal vaikystės įspaudus, vaikystėje susiformuotas nuostatas.
Jei tėvų santykiai buvo šiurkštūs, ar užaugę vaikai patys ieškos šiurkštaus partnerio ir dėl to intymiame gyvenime nepatirs džiaugsmo?
Jei vaikas matė, kad tėvų santykiai šiurkštūs, kad jie konfliktuoja, nemoka būti meilūs, užaugęs ir ieškodamas šiurkštaus partnerio tikriausiai patirs fiasko – nenorės mylėtis, nesugebės susijaudinti, nepatirs džiaugsmo.
Vaikystėje iki 12 metų formuojasi visa mūsų asmenybė, vėliau su ta asmenybe ir gyvename.
Ar pavojinga žavėtis pornografija? Ar tai negali atsiliepti realiems lytiniams santykiams?
Suaugusiam žmogui pornografija nepakenks. Žmogus domisi pornografija dėl to, kad jam ko nors trūksta jo gyvenime. Ir dėl to ne pornografija kalta, kalta jo vaikystės patirtis. Pornografija tampa galimybe izoliuotis, atsiriboti nuo bendravimo.
Pornografija laisvai prieinama, kovoti su ja – beviltiškas dalykas. Ji egzistuoja, nes yra tam poreikis.
Jei vyras paslapčia nuo žmonos žiūri pornografiją, o tikrų seksualinių santykių nesiekia, ką turėtų galvoti žmona?
Ta moteris turėtų pagalvoti, ką daro ne taip. Manau, kad sutuoktinių emociniai, dvasiniai, seksualiniai santykiai nekokybiški. Esu iš moterų girdėjęs tokių pasakymų: aš su viskuo sutikau, ko jis norėjo, visomis pozomis sutikau su juo mylėtis, o paskui jis mane paliko. Vyras, jei mylisi su moterimi daug kartų, pajaučia, kad kita pusė pateikia jam naudotis tik savo kūną. Jis nori atsako, nori mylinčios ir norinčios mylėtis moters. Kūnas neblogai, bet ilgainiui jo vertė labai krenta, jei nėra jausmų.
Ar seksualiniai santykiai svarbūs iki pat gilios senatvės?
Taip, seksualinis gyvenimas svarbus visuomet. Ir menopauzė nėra gyvenimo pabaiga, kaip kartais mano jos sulaukusios moterys. Menopauzė – tai galimybė nesisaugoti nėštumo, nenaudoti kontraceptinių priemonių, galimybė džiaugtis vienam kitu laisvai, nesivaržant.
Norėtųsi, kad žmonės patirtų iš buvimo kartu kuo daugiau džiaugsmo, kad jie patys to norėtų, nesvarbu, ar jiems 20, ar 70 metų. Buvimas kartu, galimybė džiaugtis kartu – ar tai būtų sodo tvarkymas, ar anūkų priežiūra, ar mylėjimasis, – prisideda prie šeimos stabilumo. Nenurašykime savęs.
Ką daryti moterims, jei menopauzės metu sumažėja lytinis potraukis?
Lytinis potraukis priklauso nuo hormonų kiekio. Tiek vyrų, tiek moterų seksualinis potraukis priklauso nuo vyriškų hormonų testosterono kiekio. Moterims, palyginti su estrogenais, moteriškaisiais hormonais, menopauzės metu jo koncentracija kraujuje santykinai didėja.
Kita vertus, moterims seksualinis potraukis gali sumažėti dėl to, kad jos ima jaustis senos, mano, kad gyvenimas baigiasi. Dar jei yra kokių sveikatos sutrikimų – apie kokią meilę čia galima kalbėti?
Bet yra įvairių medicininių priemonių (pvz., pakaitinė hormonų terapija, lubrikantai), galinčių sušvelninti menopauzės pasekmes ir padidinti norą mylėtis. Kad būtų išsaugotas tinkamas lyties organų funkcionavimas, svarbu tęsti seksualinį gyvenimą, nes organas, kuris neveikia, atrofuojasi ir dėl to vėliau seksualiniai santykiai gali būti skausmingi, kelti diskomfortą.
O ką patartumėte vyrams, susirūpinusiems dėl impotencijos?
Kuo vyrai vyresni, tuo didesnė jų dalis dėl įvairių ligų patiria erekcijos sutrikimus. Bet tai taip pat neturėtų būti priežastis nutraukti lytinį gyvenimą – galima pakeisti mylėjimosi formas. Juk dauguma moterų patiria klitorinį orgazmą nuo to, kad liečiami jų išoriniai lytiniai organai. O tai vyras gali užtikrinti ir tuo atveju, kai nepatiria erekcijos. Tik šiuo atveju ir moterys turėtų pasakyti, kas joms suteikia malonumą. Galima panaudoti ir papildomas priemones.
Net kūno glostymas, glamonėjimas, glaustymasis sukelia malonumą ir džiaugsmą. Orgazmas nėra būtinybė. 20 proc. moterų net nereikia orgazmo, jos pasitenkina aukštu susijaudinimo lygiu.
Pavasaris – meilės metas. Visi nori mylėti ir mylėtis. Ką daryti, jei neturi su kuo džiaugtis?
Ieškokitės partnerio, jei jo neturite. Jei nepavyks susirasti, galima pabūti vienam su savo kūnu, pasimasturbuoti. Jauskite, kad gyvenate kiekvieną dieną, ir jei ne šiandien, gal rytoj sutiksite žmogų, kurį pamilsite, o jis pamils jus.
