„Neperplauksi jūros vien tik žiūrėdamas į vandenį“ – Rabindranatas Tagorė, Nobelio premijos laureatas literatūros srityje.
Praeitoje dalyje pristatėme keletą pamokų, susijusių su tinkamu žmogaus požiūriu. Šioje dalyje aptarsime dar keletą nepaprastai svarbių sėkmės principų, kuriuos privalo išmokti kiekvienas paauglys (ir ne tik) prieš tampant savarankišku žmogumi.
Pamatyk, ko nori ir pasieksi, ką matai
Kai Voltas Disnėjus (Walt Disney) kalbėjo apie „stebuklingą karalystę“, kuri turėtų driektis šimtus hektarų ir kasmet pritraukti milijonus žmonių, labai daug kam atrodė, kad jis pamišęs. Disnėjus pamatė daugelį vizijų virstant tikrove, tik, deja, išejo iš gyvenimo neišvydęs atidarant savo „Ateities miesto“.
Per atidarymo ceremoniją korespondentas palinko prie Volto Disnėjaus žmonos ir pasakė: „Kaip apmaudu, kad Voltas negali šiandien čia būti ir šito matyti.“ Nė kiek nesusijaudinusi ponia Disnėj atsakė: „Ak, jis šitą matė – gerokai anksčiau už mus visus.“
Štai tokia yra įsivaizdavimo galia. Tu mintyse susikuri gyvus paveikslus to, ko trokšti, kaip norėtum, kad būtų. Bet, ko gero, šia sėkmės siekimo priemone pasinaudoji mažiausiai iš visų savo turimų.
Tik pagalvok, pasaulis, kuriame gyvename, ir kiekvienas žmogaus sukurtas daiktas pirmiausia gimė kaip svajonė, vizija. Vaizduotė įkvėpė žmones sukurti tai, ką pirmiausia jie „išvydo“ vien tik savo galvose. Kuo aiškiau vaizduojamės viską taip, kaip norime, kad būtų, tuo labiau padidiname galimybes sulaukti, kad viskas būtų taip, kaip norime.
Įsivaizdavimas veikia trejopai: 1) skatina kūrybingumą; 2) sutelkia protą padėti atkreipti dėmesį į tau prieinamas galimybes; 3) pritraukia žmones, teikia galimybes ir progas, – viską, ko tau reikia pasiekti savo tikslui.
Štai kas yra geriausia: įsivaizdavimas ne tik galinga, bet ir paprasta, ir visai nieko nekainuojanti priemonė! Tereikia užsimerkti ir pamatyti savo tikslus tartum jau pasiektus. Jei tavo tikslas yra pergalė finalinėse varžybose, vaizduokis mintyse varžybų aikštę. Ir save joje! Vaizduokis, kaip tu nepriekaištingai renkti taškus.
Vaizdus stenkis regėti kuo aiškiausiai, kuo ryškiausiai. To reikia bet kuriam tavo išsikeltam tikslui pasiekti. Kiekvieną rytą, kai nubundi, ir kiekvieną vakarą, kada eini miegoti, perskaityk savo tikslus ir įsivaizduok tokias pasekmes, kokių trokšti.
Pirmas patarimas kaip gauti kuo geresnę rezultatą pasitelkiant vaizduotę yra pasitelkti pojūčius. Kuo „tikroviškesnius“ įstengiame susikurti reginius, tuo labiau paskatinsime protą paversti juos tikrove.
Jei trokšti kokio nors ypatingo daikto, pavyzdžiui, automobilio, tuomet pojūčiams pasitelkti keltini klausimai būtų ir tokie: „Kokia medžiaga padengtas automobilio vairas? Ar minkšta, standi, patogi automobilio sėdynė? Kokios spalvos salonas? Ar automobilis kvepia kaip naujas? Taip, mes kalbame apie viską! Kuo smulkiau, tuo geriau!“
Antras patarimas yra vaizduoti viską jausmingai, su emocijomis. Iš esmės mes juk siekiame emocijų, kurias patirsime, jei pasieksime savo tikslus. Juk suprantu, svarbu ne gausimas apdovanojimas, sulauksimas pripažinimas, net ne įsigysimas automobilis. Svarbu, kaip mes jausimės, kada tai pasieksime.
Kokias emocijas, kokius jutimus patirsi, jeigu jau pasieksi savąjį tikslą? Pajusi laimę? Laisvę? Pasitikėjimą savimi? Tu gali emociškai sustiprinti savo regimą vaizdą muzika, kvapais, ryškiomis spalvomis. Svarbiausia – asmeniniais išgyvenimais. Kuo daugiau sukursi užsidegimo, jaudinimosi, energingumo, tuo įspūdingesnis bus pasiektas rezultatas.
Tau reikia paprasčiausio polinkio
Ar kada nors ritinai sniego gumulą nuo didesnio kalno? Iš pradžių jis rieda lėtai, nesunku jį sulaikyti. Tačiau riedėdamas žemyn įsibėgėja ir vis auga. Galiausiai ima tikrai greitai lėkti... taip greitai, kad, rodos, niekas jo nebegalėtų sulaikyti! Kaip žinai, toks greitis ir galia vadinasi momentas.
Nuo kalno riedančio sniego momentą nustatyti nesunku, tačiau mes dažnai nepagalvojame, kaip juo pravartu naudotis gyvenime. Kai nusprendžiame imtis veikti ir kai pradedame, mums tampa gerokai lengviau imtis veikti ir kita kartą. Pamažu įgyjame vis daugiau pasitikėjimo savimi ir sugebėjimų... Ir pasidarome bemaž nebesulaikomi.
Kai įsipareigojame ką nors daryti, ima reikštis momentas. Pradėjus veikti, neregima didžiulė jėga ima teikti vis daugiau galimybių, daugiau išteklių ir siųsti daugiau žmonių, galinčių padėti pasiekti, ko trokšti. Ir viskas prasideda su pačiu pirmu veiksmu, kurį mums reikia žengti.
Be puikių Nobelio premijos laureato Rabindranato Tagorės žodžių, pacituotų straipsnio pradžioje, taikliai yra pasakęs ir Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis (Martin Luther King, Jr.): „Ženk pirmą žingsnį tikėdamas. Nereikia tau matyti visų laiptų. Tu tik ženk pirmą žingsnį.“
Kai į ką nors linkstame, tai labiau norime ir imtis sumanymo ar pasinaudoti galimybe, nors gal iš pradžių nė nematome viso kelio, kurį turėsime nueiti. Mums reikia tikėti, kad kai jau pradėsime eiti, tas kelias palengva pasirodys.
Kai turime svajonę ir nežinome, kaip ją įgyvendinsime, bijome pradėti siekti. Ima baimė įsipareigoti, nes nelabai matyti kelias ir nelabai aiški pasekmė. O polinkiui įgyti reikia nestokoti noro tirti – plaukti į nepažįstamus vandenis tikint, kad uostas juose bus.
Gyvenimas kupinas nežinios. Dėl to daugelis žmonių bijodami suklysti slenka per jį laukdami, kada juos aplankys nepriekaištingai saugi, aiškią pergalę teikianti galimybė. Ir jeigu netikėtai su tokia idealia galimybe susiduria, tai nusprendžia imtis veiksmo ir ja pasinaudoti. Kokia didžiulė klaida laukti!
Deja, vienintelis dalykas, kuris ateina be pastangų, yra senatvė! Anksčiau ar vėliau turime susirasti savo progas, kad galėtume susikurti naujas galimybes. Žinoma, gyvenimas pilnas nežinios, tačiau nedarydami nieko tegalime tikėtis nieko ir negauti.
Dauguma paauglių į klausimą „Ką nori veikti gyvenime?“ arba „Kuo nori būti, kai užaugsi?“ paprastai nevalingai atsako: „Nežinau.“ Iš tikrųjų šie klausimai gali pasirodyti sunkūs. Tiesą sakant, ir mes taip atsakinėjome, kai buvo paaugliai. Tačiau kuo skiriasi tie, kurie tiesiog slenka per gyvenimą, nuo tų, kurie kelia bures ir išsilaipina pasiekę įdomų kelionės tikslą? Ogi skiriasi dažnai noru ką nors išbandyti nepraleidžiant progos.
Nieko negali būti blogiau nei dykinėti, nieko neveikti, tiesiog tikėtis, kad atsakymas į baugų klausimą – „Ką nori veikti gyvenime?“ (ir į panašius klausimus) – vieną gražią dieną pats nukris iš dangaus. Deja, taip nebus! Kitas puikus klausimas yra: „Jei žinotum, jog tau negali nepasisekti, kuo siektum būti arba veikti?“
Svarbiausia – imtis veiksmo. Pagalvok: niekur negalime palinkti nejudėdami. Svarbūs dalykai neįvyksta atsitiktinai. Mes turime norėti žengti žingsnį aklai ir ką nors išmėginti. Išbandę įvairius dalykus, paeksperimentavę su savo interesais, pradėsime gauti vertingų atsiliepimų – toji informacija gali mums padėti nusistatyti pagrindinę kryptį visam gyvenimui.
Žilvinas Jogėla