Visų pirma dėl to, kad komandinio darbo rezultatai gerokai geresni negu didelių organizacijų grupių ar individualiai dirbančių žmonių darbo rezultatai. Akivaizdūs pranašumai bendrovei – našesnė ir kokybiškesnė veikla, geresni rezultatai, mažesnės darbo sąnaudos, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.
Komandinio darbo samprata
Neretai komandinis darbas tapatinamas su darbu grupėje. Tačiau šiuolaikinei organizacijai, norinčiai įdiegti komandinį darbą, neužtenka tik sudaryti formalias darbo grupes – norint valdyti ir kuo geriau išnaudoti grupės potencialą reikia skatinti atskirų asmenybių bendradarbiavimą.
Grupė suprantama kaip žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis, bendra veikla, interesai, priklausymas vienai organizacijai. Dažniausiai būtent šiuo principu remiasi jūsų organizacijos skyrių darbas. O komanda turėtume vadinti tik tą kartu dirbančių žmonių grupę, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui pasiekti.
Jei bandytume suformuluoti tikslų komandos apibrėžimą, komandą veikiausiai apibudintume kaip efektyviai dirbančią grupę, pasiekusią tokį integracijos lygį, kai veiklos efektyvumą lemia vaidmenų pasiskirstymas tarp komandos narių, jų tarpusavio santykiai ir motyvacija.
Tikriausiai pastebėjote, kad kiekvienoje grupėje yra vienas aiškus lyderis, kiekvienas grupės narys dirba nesiderindamas prie kitų. Siekdami savų interesų, grupės nariai gali bet kuriuo momentu išeiti iš komandos. Kad taip neįvyktų, ženkite mažą, bet labai reikšmingą žingsnį – vadovavimą ir atsakomybę grupėje padalykite visiems nariams.
Kiekvienas grupės narys bus įsipareigojęs tam tikrą sutartą laiką dirbti grupėje, visi atsakys ne tik už save, bet ir už visą grupę. Būtent šie veiksniai ir yra komandinio darbo požymiai.
Organizacijos vadovai turėtų žinoti, kad komandinis darbas bus efektyvus tik tuomet, kai kiekvieno savo nario sugebėjimus grupė sugebės panaudoti užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Taigi formuodami komandą atrinkite tik jai tinkamus narius. Komanda sėkmingai gali dirbti tik kai ji yra racionali ir įmonės, ir kiekvieno jos nario atžvilgiu.
Tačiau į komandą nebūtinai turite įtraukti aštuonis žmones. Vienas komandos narys kuo puikiausiai gali atlikti kelis jam tinkančius vaidmenis. Žinoma, tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar to paties vaidmens nesiėmė du komandos nariai. Jei taip nutiko, komandos vadovas turėtų įsikišti ir perskirstyti vaidmenis.
Tai itin svarbus veiksnys, nes organizacijos kaitą labiausiai lemia komandos narių tarpusavio draugiškumas. Spręsdami problemas nebijokite eksperimentuoti, su visais komandos nariais, net ir tais, kurie trikdo komandos veiklą, elkitės pagarbiai, stenkitės, kad visi galėtų pasimokyti iš problemų sprendimų.
Komandos raidos etapai
Formavimasis. Komandos nariai renka informaciją, užsibrėžia tikslus ir uždavinius, numato jų įgyvendinimo būdus, nustato priimtinas bendradarbiavimo taisykles, mokosi apibūdinti problemas. Jie bando atrasti savo vietą, stebi galimus lyderius ir vienas kitą.
Audra arba sumaištis. Nariai aiškinasi savo lūkesčius, dalykus, kurie juos erzina. Stebima jėgų kova, argumentacija, gynybinė elgsenos taktika. Didėja konkurencija tarp narių. Daugėja nusiskundimų dėl nemalonios atmosferos, nariai vis dažniau netenka kantrybės. Gali būti iškelti nerealūs komandos tikslai, įmanomas efektyvumo sumažėjimas.
Normalizavimasis. Nariai suformuluoja naujas tarpusavio bendravimo taisykles ir pradeda taikyti sisteminius problemos sprendimo metodus. Komandos nariai vis labiau įsiklauso į kitų nuomonę, spręsdami uždavinius ir priiminėdami sprendimus dažniau ieško kompromisų. Jie priima ir vertina vienas kito pranašumus ir trūkumus, sustiprėja jų ryšiai.
Veikla arba darbo atlikimas. Siekdami bendrų tikslų komandos nariai konstruktyviai bendradarbiauja. Jie veikia vis savarankiškiau, pradeda pasitikėti vienas kitu. Komandos nariai kartu džiaugiasi sėkme, o iškylantys konfliktai sprendžiami nusistovėjusiomis taisyklėmis.
Darbo pabaiga arba brandos etapas. Atviras bendravimas jau tampa norma. Visa komanda kaupia informaciją, kuri bendrai nagrinėjama siekiant išspręsti vieną ar kitą problemą. Gerai suderinti veiksmai padeda pasiekti teigiamų rezultatų. Nariai vis daugiau dėmesio skiria detalėms.
Komandų raidos specifika
Gerai subalansuotoje komandoje dažnai gaunamas sinerginis efektas, kai komandos sugebėjimų visuma yra didesnė už visų komandos narių sugebėjimų sumą. Formuodami naują komandą tam tikrai problemai spręsti stenkitės į ją įtraukti bent kelis patyrusius šios srities darbuotojus.
Tik nepersistenkite - tyrimais įrodyta, kad efektyviausiai dirba mažos (3–8 narių) komandos. Formuodami komandą atkreipkite dėmesį ir į darbuotojų amžių – kuo jaunesnis darbuotojas, tuo jis imlesnis naujovėms. Į komandą stenkitės įtraukti skirtingus vaidmenis gebančius atlikti žmones – pirmininką, organizatorių, formuotoją, idėjų žmogų ir pan.
Taip išvengsite galimos trinties ir konfliktų. Skirtingo mąstymo ir pažiūrų asmenys komandoje dirba kur kas efektyviau – kuo vienodesni dalyviai, tuo mažiau kūrybiškumo.
Komanda ir organizacijos sėkmė
Organizacijos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių – glaudus vadovų ir darbuotojų bendradarbiavimas, informacijos perdavimas, psichologinis klimatas, darbinis aktyvumas. Visa tai lengviausiai pasieksite tada, kai tikslus iškelsite visų organizacijos narių pastangomis, o konkrečias užduotis paskirsite atskiroms žmonių grupėms.
Taip darbuotojams suteiksite galimybę augti, įsitraukti į bendrų įmonės problemų sprendimą, atsakomybė ir galia pasiskirstys tarp organizacijos vadovybės ir komandos narių. Organizacijoje diegiant komandinio darbo modelį, didelis vaidmuo tenka įstaigos vadovams. Ugdykite kolektyviškumo jausmą tarp komandų ir jų narių.
Organizuokite bendras šventes, sporto varžybas, naujametinius ar kalėdinius vakarėlius. Marškinėliai, pakabukai su organizacijos simbolika sukels priklausymo vienai didelei šeimai jausmą. Tinkamai įvertinkite visos komandos ar atskirų jos narių darbą. Tai nebūtinai turi būti premijos ar kitoks finansinis paskatinimas.
Kartais darbuotojams tiesiog užtenka žinoti, kad jais domimasi, jų darbas pastebimas ir vertinamas. Įvairūs kursai, mokymai, seminarai – tai taip pat pakankamai didelis indėlis į komandos ar atskirų jos narių motyvaciją dirbti. Kiekvienam įstaigos darbuotojui sudarykite tinkamas sąlygas kvalifikacijai kelti, nes nuolatinis tobulėjimas ir naujovių siekimas – vienas iš efektyvaus komandinio darbo požymių.
Iš pradžių komandos nariai turi susipažinti, įvertinti savo ir kolegų galimybes. Nespauskite ir nereikalaukite iš jų daugiau, nei jie šiuo metu gali. Rezultatus pamatysite tik po kurio laiko. Iš anksto nusiteikite, kad kiekvienai komandai turėsite skirti daug laiko. Kuo didesnė komanda, tuo daugiau laiko jai reikia.
Komandos priima efektyvesnius sprendimus nei žmonės, dirbantys individualiai. Visų pirma dėl to, kad dirbant komandoje yra galimybė keistis informacija, ją atnaujinti ir patikimiau pasinaudoti. Netinkamas komandos dydis, laiko trūkumas, nepasitikėjimas, skirtingi kai kurių komandos narių tikslai gali neigiamai paveikti komandos tobulėjimą ir jos teikiamą naudą organizacijai. Norėdami išvengti šių trikdžių, skirkite dėmesį bendravimui.
Būtent komandos narių bendravimas daro įtaką problemų sprendimo efektyvumui ir santykiams komandoje. Komandos nariai turi mokėti klausyti ir teisingai perteikti savo mintis bei informaciją. Surenkite proto šturmą, atrinkite geriausius pasiūlymus, išnagrinėkite juos diskutuodami.
Nesistenkite kolegoms primesti savo nuomonės, įsigilinkite į kiekvieną pasiūlymą. Visuomet paskirstykite užduotis, suplanuokite dienos, savaitės ar mėnesio darbus. Jei problemai spręsti komanda susitiks tik kartą ar du per mėnesį, gerų rezultatų nesitikėkite. Patartina komandos pasitarimus rengti kuo dažniau.
Be abejo, kiekvienos komandos narys prisiima tam tikrą vaidmenį arba tuos vaidmenis kas nors paskirsto. Dažniausiai pakanka turėti du labai protingus komandos narius, kad tarp likusių narių vyktų konstruktyvi diskusija. Atkreipkite dėmesį į tai, kad komandos, turinčios visus ar daugumą komandinių vaidmenų (pirmininką, organizatorių, formuotoją, idėjų žmogų, komandos žmogų, specialistą, kontaktų žmogų, tikrintoją), dirba efektyviau nei kitos.
Kiekvienai organizacijai, kurioje propaguojamas komandinis darbas, teko susidurti su tam tikromis komandos raidos problemomis. Norėdami jų išvengti atkreipkite dėmesį į kelis veiksnius. Visų pirma į tikslus. Komanda ir atskiri jos nariai turi žinoti, dėl ko jie dirba, t. y. jiems turi būti aiškiai žinomi ne tik galutiniai, bet ir tarpiniai tikslai.
Kartu su komandos nariais ne tik iškelkite tikslus, bet ir nustatykite sėkmės kriterijus. Būtina siekti, kad tikslai būtų labai aiškiai apibrėžti ir atitiktų darbuotojų sugebėjimus bei galimybes. Sukurkite darbo planą. Neužmirškite komandos narių supažindinti su visos organizacijos tikslais, nes kiekvienas darbuotojas turi jaustis organizacijos dalimi.
Veikdami grupėje žmonės jaučia socialinę priklausomybę, jie būna susieti tam tikrais įsipareigojimais, ryšiais, pradeda pasitikėti vienas kitu. Skatinkite komandos narius bendrauti, įsiklausyti ir matyti, kas vyksta aplink. Kaip jau minėta, komandos narių draugiškumas yra viena iš pagrindinių sėkmingo komandinio darbo sąlygų.
Susitelkusioms, gerai dirbančioms ir suvokiančioms darbo tikslus komandoms tikslinga vadovauti demokratiškai arba liberaliai. Jei pastebėjote, kad santykiai komandoje pašlijo, nedelsdami imkitės priemonių. Nevenkite neformalaus bendravimo – bendros kavos pertraukėles, išvykos padės išvengti nereikalingo streso.
Kad galėtumėte konstruktyviai bendrauti, sukurkite ir tobulinkite elgesio ir bendravimo normų sistemą. Paprastai ši sistema kuriama formuojant grupę. Laikui bėgant grupės nariai nustato tam tikras bendras normas, kurių reikia laikytis. Kai kurios iš tų normų būdingos visai organizacijai (pavyzdžiui, laiku ateiti į darbą), kitos svarbios tik tam tikrai grupei arba susijusios su jos specifiniais tikslais.
Laikykitės nusistovėjusių normų, nes jos padeda suprasti, kaip kasdien turėtume elgtis vienas su kitu, ir tai leidžia sutelkti dėmesį į kitas užduotis. Tačiau stenkitės, kad normų laikymasis netaptų neigiamu reiškiniu, stabdančiu ir žlugdančiu iniciatyvas bei naujoves, neleidžiančiu grupei žengti į priekį.
Nemanykite, kad komandoje kilus konfliktui, būtinai turite jį tučtuojau išspręsti. Konfliktai būdingi pačiai grupės koncepcijai, ir jei grupė iš konflikto pasimokyti, ji negali tobulėti. Kai iškilusių problemų negalima išspręsti įprastais būdais ir kyla grėsmė komandai, patartina kviestis konsultantus. Mokymai gali padėti komandoms išmokti naudotis informacija, atidžiai klausytis, stebėti neverbalinį elgesį, nustatyti veiksmingą grįžtamąjį ryšį su individais.
Jei norite kuo geriau išnaudoti žmonių sugebėjimus, turite pažinti kiekvieną grupės narį, suvokti, kaip keičiasi jo elgesys, kaip jis reaguoja į įvairias grupės plėtros etapus, kokia jo padėtis grupėje, kokie jo santykiai su kitais nariais. Norite ar ne, kiekvienas komandos narys turi komandoje savo statusą, kurį paprastai lemia ne oficialios komandos nario pareigos, bet teigiamas ar neigiamas kolektyvo įvertinimas.
Aukščiausią statusą turi grupės lyderis, žemiausią – atstumtasis ar izoliuotasis. Tai gali sukelti tam tikrų problemų, nes komandos nariai, siekdami palaikyti ar pagerinti savo statusą, gali mėginti manipuliuoti kitais grupės nariais. Norėdami išvengti panašių situacijų dalykitės informacija.
Keitimasis žiniomis ir emocijomis būtinas, kai norima išsiaiškinti socialinius vaidmenis ir asmeninius santykius. Bendraudami su komandos nariais tinkamai parinkite vadovavimo techniką (nurodymą, įtikinėjimą, bendradarbiavimą, delegavimą) tam tikram konkrečiam asmeniui.
Taigi formuodami komandą ir norėdami daryti įtaką jos raidai neužmirškite atkreipti dėmesio į psichologinį klimatą. Įvertinkite komandos narių vertikalius ir horizontalius tarpusavio santykius, darbo sąlygas, darbuotojų poilsį. Stenkitės pasirinkti tinkamą vadovavimo stilių, nes vadovo autoritetas ir vadovavimo metodai lemia santykius komandoje.
Siekdami komandos veiklos efektyvumo įdiekite ir tam tikrą vertinimo sistemą. Pripažindamas ar įvertindamas komandos narių poreikius, padidindamas atlyginimą už sėkmingą darbo ar užduočių atlikimą paskatinsite komandos narius tobulėti. Sukurkite malonią darbo aplinką. Seni baldai ar vos veikiantis kompiuteris tikrai neskatina geriau dirbti.
Taigi norėdami tobulinti komandą laikykitės šių reikalavimų:
Planuokite;Skirstykite bei vertinkite komandų, atskirų darbuotojų ir savo darbą;Nustatykite ir atnaujinkite komandų ir atskirų darbuotojų tikslus;Planuokite renginius;Taikykite darbo metodus, padedančius pasiekti tikslus; Užtikrinkite grįžtamąjį ryšį.
Komandų tipai
Žinoma, pastebėjote, kad jūsų organizacijoje daugelis darbuotojų susiburia į nedideles grupes ir atskirų grupės narių pastangos papildo vienos kitas. Čia verta pakalbėti apie komandų tipus. Galime išskirti daug kriterijų, pagal kuriuos gali būti klasifikuojamos komandos.
Paprasčiausia yra komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir jam pavaldūs darbuotojai. Dar viena formali organizacijos komanda – komitetas, kuris paprastai sudaromas ilgalaikėms ir specifinėms organizacijos užduotims atlikti. Kitas tipas – projekto komanda. Tai laikina grupė, suformuota tik tam tikrai problemai išspręsti. Kokybės būrelis – komanda, atliekanti tyrimus, ieškanti sprendimų ir teikianti pasiūlymus organizacijos vadovams.
Iš esmės galime išskirti tris pagrindinius komandų tipus:
Problemų sprendimo komandas paprastai sudaro 5–12 asmenų, atstovaujančių įvairiems organizacijos padaliniams. Komandos nariai susitinka 1–2 kartus per savaitę darbo kokybės, efektyvumo ir darbo sąlygų tobulinimo būdams aptarti.
Specialiosios komandos rūpinasi darbo reformomis, naujos technologijos kūrimu ii diegimu, bendrauja su užsakovais ir klientais, atlieka atskirų funkcijų koordinatoriaus vaidmenį. Viena svarbiausių specialiųjų komandų užduočių – pagerinti bendradarbiavimą tarp padalinių ir vadovų.
Savivaldos komandas sudaro nuo 5 iki 15 žmonių, gaminančių tam tikrą produktą arba teikiančių tam tikras paslaugas. Komandos nariai išmoksta spręsti visas užduotis, todėl atlikdami įvairius darbus gali keistis tarpusavyje. Savivaldos komandos prisiima valdymo atsakomybę.
Komandinė ar individuali veikla?
Įvertinus komandinio darbo pranašumus, nejučia kyla klausimas – nejau visuomet komandinis darbas geresnis už individualų. Žinoma, ne. Nederėtų pamiršti, kad tiek grupinis, tiek individualus darbas turi ir pranašumų, ir trūkumų.
Manau, sutiksite, kad komandinė veikla naudinga, kai reikalinga įvairių sričių informacija, žinios ir sugebėjimai, kai sprendimas nėra akivaizdus, kai problemai išspręsti ir tikslams pasiekti būtinos įvairios idėjos ir bendradarbiavimas. Tuo tarpu nesudėtingoms užduotims, paprastiems klausimams ir problemoms, kurių sprendimo būdas tikslus ir aiškus, ar problemoms, turinčioms logišką, subtilią priežastį, išspręsti pakanka ir individualių pastangų.
Taigi apibendrindami galime teigti, kad pagrindiniai komandos darbo principai yra bendradarbiavimas, įsiklausymas į kito komandos nario nuomonę, pasitikėjimas ir pripažinimas bei tarpusavio pagalba. Grupė laimėjimų dažnai pasiekia dėl darbuotojo atlikto individualaus darbo, o komandos darbo produktas – ir individualus, ir visos komandos veiklos rezultatas.
