Savotišku uostamiesčio kultūros simboliu tapęs aktorius ir režisierius Benas Šarka jau bene 15 metų išlieka ištikimas savo kūrybinėms vertybėms nuolat laužyti visas taisykles ir išlikti nepataisomu rimtojo lietuviškojo teatro „enfant terrible“. Kovo 28 dieną, sekmadienį, 17 valandą Menų spaustuvėje įvyks du renginiai, atskleidžiantys šio unikalaus kūrėjo dvasią: fotografijų paroda (autorius Gedmantas Kropis) ir audiovizualinės poezijos projekto „Šiaurė“ pristatymas (aut. Aivaras Ruzgas, Virginijus Malčius ir Benas Šarka).
Fotografijų ciklą įkvėpė šiais metais pasirodęs Mykolo Vildžiūno dokumentinis filmas „Šarka2“ – pasak fotografo Gedmanto Kropio, filmo kūrėjai pasiūlė jam fotografuoti filmavimo procesą. Tačiau jį patį labiausiai sudomino pasakojimai apie Beną ir intriguojanti pavardė – Šarka. „Jo mono spektakliai, gyvenimo būdas, ekspresija – visa tai labai fotogeniška,“– sako fotografas,– „Šarka labai paprastas žmogus, nors skraido aukštai. Ir ne žmogus jis visai – žmogiškas paukštis. Ji nesunku sugaudyti, bet, kad pagautum, reikia gaudyti. Sugavau jį du kartus. Bet perprasti jo nepavyko. Nepavyktu ir po 10 kartu. Toks jausmas, kad ir po 100. Tuo Benas ir vilioja mane jį fotografuoti.“
Menų spaustuvės fojė puošiančią parodą praplės naujausio 45 minučių trukmės Beno Šarkos audiovizualinės poezijos video peržiūra Kišeninėje salėje. Jau keletą metų Benas Šarka domisi audiovizualinės poezijos raiškos galimybėmis. Kartu su videomenininku Virginijum Malčiumi bei kompozitoriumi Aivaru Ruzgu jis sukūrė audiovizualinės poezijos projektą „Šiaurė“. Projekto „Šiaurė“ paraštėse aiškiai ir griežtai suformuluotas postulatas – „Negražbyliauk!“. Ar gražbyliauja savo tekstuose „žmogus-paukštis“ Benas Šarka, bus galimybė įsitikinti nemokamai – nes renginys bus atviras visoms sekmadieninio senamiesčio gatvėmis klajojančioms sieloms.
Benas Šarka – teatro avangardistas, režisierius, aktorius, dailininkas, kūrėjas, žmogus, paukštis, vienas įdomesnių netradicinių Lietuvos menininkų ir mąstytojų. Benas Šarka gimė 1963 m. 1984 –1988 m. studijavo režisūrą Valstybinės konservatorijos (dabar LMA) Klaipėdos fakultetuose. 1987 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Gliukai“, kurio dauguma pasirodymų vyksta ne teatrinėse erdvėse (1991-2004 teatras veikė Klaipėdos muzikos centre, dabar – Klaipėdos Kultūros centre Žvejų rūmai). Jo performansai paremti pirmapradžiais gamtos ir žmogaus dialogais, susivienijimo ir sugrįžimo simboliais. Spektakliai teatre – priešingai pasirodymams gatvėje – grindžiami savita dramaturgija ir griežta tradicine teatro forma.
