Sekmadienį Antakalnio kapinėse atidengtas ir pašventintas Napoleono armijos karių kapavietės paminklas. Ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, taip pat Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir kitų valstybių diplomatai.
Memorialo statybą finansavo Prancūzijos vyriausybė, tam skyrusi 55 tūkst. eurų (192,5 tūkst. litų).
3 tūkst. Napoleono armijos karių palaikų praėjusią savaitę jau palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse. Palaikai buvo rasti per pastaruosius dvejus metus vykdant archeologinius kasinėjimus naujų statybų vietoje Vilniuje. Daugiatautės Prancūzijos kariuomenės kariai - prancūzai, belgai, olandai, vokiečiai, šveicarai, portugalai, ispanai, italai, lenkai, kroatai ir lietuviai - Vilniuje mirė išsekinti šalčio, bado ir ligų.Pasak istoriko Virgilijaus Pugačiausko, Vilniuje atrasta masinė kapavietė unikali, nes yra viena iš didžiausių aptiktų Napoleono karių kapaviečių visoje Europoje.Anot istoriko, 100 kilometrų spinduliu aplink Vilnių, Rusijon vedusių kelių pakraščiuose iš viso gali būti palaidota apie 40 tūkst. Napoleono karių.
Sekmadienį taip pat surengtas teatralizuotas Napoleono kariuomenės įžygiavimas į Vilnių pro Aušros vartus, o Rotušės aikštėje vyksiančioje šventėje atkurti realūs prancūzmečio įvykiai. Ant Rotušės laiptų Vilniaus miesto burmistras Napoleonui įteikė miesto raktus, pasakė originalią 1812 metais sakytą kalbą, sutuokta vilniečių pora, kurią vaidins Senamiesčio teatro aktoriai.
Renginio scenarijus pagrįstas realiais faktais - sutuoktai lietuvio ir lenkaitės porai burmistras padovanojo tuo metu didelę 2000 zlotų sumą.
Rotušės aikštėje taip pat vyko karo istorijos klubų paradas, cirko artistų pasirodymas, Senamiesčio teatro aktorių vaidinimas, žaidimai.
Sekmadienį Rotušės aikštė buvo papuošta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK), Lenkijos ir Prancūzijos vėliavėlėmis.
Šeštadienį Neries krantinėje ties Baltuoju tiltu 19 amžiaus pradžios karinėmis uniformomis pasipuošę karo istorijos entuziastai surengė Rusijos ir Prancūzijos kariuomenių mūšio inscenizaciją. Kautynėse dalyvavo apie 550 Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Lietuvos karo istorijos klubo narių.Istorikai teigia, jog Napoleonas planavo netoli Vilniaus surengti lemiamas kautynes tarp Prancūzijos ir Rusijos karių, tačiau nei Vilniuje, nei Vilniaus apylinkėse toks mūšis nėra vykęs.
Tikimasi, jog prancūzmečio minėjimas Vilniuje taps tradicija.
Prancūzijos imperatorius Napoleonas su savo kariuomene per Lietuvą žygiavo 1812 metais puldamas Rusiją ir, Rusijos pajėgų sutriuškintas, traukdamasis. Kampanijos metu Vilniuje buvo apsistojęs ir pats imperatorius.
Carinės Rusijos okupuota Lietuva mėgino pasinaudoti Napoleono žygiu prieš Rusiją ir atkurti nepriklausomybę. Gyventojai Didžiąją armiją sutiko kaip išvaduotoją. Napoleonui užėmus Vilnių, buvo įkurta Lietuvos laikinoji vyriausybės komisija ir imta formuoti Lietuvos kariuomenė - sukurtas 18 pėstininkų pulkas, pradėta formuoti Tautinė gvardija.
ELTOS nuotrauka
BNS