Išvadinę vieni kitus „kagėbistais“ ir „teroristais“, parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė laikinosios komisijos išvadoms dėl buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Juro Abomavičiaus žūties.
Už išvadas, kuriose konservatoriai siejami su teroristinės organizacijos bruožų turinčia grupuote ir kaltinami darę spaudimą teisėsaugos institucijoms, kurios tyrė nužudymą, balsavo 54 parlamentarai, 20 buvo prieš ir 5 susilaikė.
Diskusijoje parlamentarai buvo pasidaliję į tris grupes: vieni visapusiškai palaikė laikinosios komisijos verdiktą, konservatoriai teigė jas esant visiška nesąmone, tuo metu treti kalbėjo, jog šiuo atveju patikimą sprendimą galįs priimti tik teismas, o Seimas nesąs "šerlokų holmsų konglomeratas".
"Kas gali paneigti, kad grupė ultrapatriotų teiginį "kas ne su mumis, tas prieš mus" suvokė labai tiesmukiškai, kad reikia fiziškai šalinti tokius asmenis?", - retoriškai klausė socialliberalas Vaclovas Karbauskis, komisijoje dirbęs pirmininko pavaduotoju.
Jis visapusiškai palaikė suformuluotas išvadas ir kvietė parlamentarus joms pritarti. Tuo metu konservatoriai apeliavo į sveiką logiką ir kvietė atsitokėti.
"Bandysiu kreiptis į tuos, kurie dar yra linkę vadovautis sveiku protu ir nemano, kad jeigu parašai kokį nors absurdą, už jį pabalsuoji, ir tai jau tampa tikrove. (...) Jūratė Abromavičienė (žuvusiojo našlė - BNS) yra kreipusis į teismą ir teismas į tą klausimą atsakys. Seimo dabartinė išvada šiuo klausimu būtų spaudimas teismui", - nepritarti išvadoms kolegas ragino konservatorius Jurgis Razma.
Tuo metu Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, jog "tokių nesąmonių" dar nėra girdėjęs ir skaitęs.
"Per visus penkiolika darbo Seime metų tokių nesąmonių nesu dar skaitęs ir nesu girdėjęs tai, ką šiandien girdėjau. (...) Šiandien, patvirtinus šias išvadas, tai bus eilinė GRU sėkmė, o Vaclovas Karbauskis kalbėjo kaip senas agentas", - įgelti socialliberalui bandė A. Kubilius.
Anot komisijai vadovavusios „darbietės“ Loretos Graužinienės, konservatoriai anuo laikmečiu "savo gretose nesusiskaičiavo žmonių, kurie dirbo prieš Lietuvą". Jos teigimu, komisija stengėsi objektyviai pažvelgti į anuomet vykusius procesus.
Algimantas Matulevičius ragino parlamentarus "nevaidinti šerlokų holmsų", nes esą Seimas neturi nei duomenų, nei pajėgumų ištirti J. Abromavičiaus žūties aplinkybių.
"Šitose išvadose daug eklektikos, daug pykčio ir ne visai aiškus tikslas, ko siekiama. Nes atsakymo, kas suorganizavo pakaunės įvykius nėra, kas inspiravo tilto per Bražuolę sprogdinimą - nėra, atsakymo, kas nužudė J. Abromavičių taip pat nėra. Jų ir būti negali, nesame kažkokie šerlokai holsmai, kad tai pasakytume", - posėdyje aiškino A. Matulevičius.
Komisijos išvadose, be sąsajų brėžimo tarp konservatorių ir neva teroristinių oragnizacijų, taip pat rašoma, jog yra pakankamai duomenų, esą konservatorius ir buvęs parlamentaras Algirdas Petrusevičius gali būti susijęs su J. Abromavičiaus nužudymu, be to, dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), turėjo galimybę disponuoti visa informacija apie J. Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti įtaką.
Laikinoji komisija nagrinėjo ir prieš 10 metų suburtos konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios komisijos veiklą ir įvertino ją kaip paviršutinišką.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J. Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J. Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirbę du konservatoriai nesutiko su jos išvadomis ir pateikė savo atskirąją nuomonę. Daugiau nei dvidešimties puslapių dokumente, be kita ko, teigiama, jog nesą jokio pagrindo manyti, kad su nužudymu gali būti susijusios dešiniosios partijos.
J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J. Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
