Turkijos virtuvė, kaip ir visa šalies kultūra, nuo seno garsėja egzotika bei įvairove. Gausybė mums, lietuviams, neįprastų prieskonių, džiovintų vaisių, natūralių aliejų, egzotiškų saldumynų – tai tik dalis to, ką siūlo tradicinė turkų virtuvė.
Tautiečiai jau seniai atrado Turkiją kaip puikią vietą atostogoms, o šios šalies virtuvė užkariauja lietuvių gurmanų simpatijas. Kad namie galėtumėte pasigaminti tikrų turkiškų patiekalų, nebūtina apsipirkti pačioje Turkijoje, mat turkiškų sūrių, mėsos gaminių, avinžirnių, alyvuogių, bulguro, airano ir daugybę kitų produktų galima įsigyti ir Lietuvoje. Produktų įvairovę tikram rytietiškam turgui nenusileidžianti parduotuvė veikia Vilniuje.
Iš Kayseri Turkijos regiono kilusi šeima jau beveik dvidešimt metų Lietuvoje sėkmingai plėtoja verslą. Tėvo pėdomis sekantis 25-erių Ahmetas Demiras, pasitikdamas naujienų portalo balsas.lt žurnalistus, sveikinasi lietuviškai. „Ibrahim“ prekybos pasaže įsikūrusios rytietiškų prekių parduotuvės „Eastanbul“ vadovas prisipažįsta, kad tam, jog prabiltų svetimšaliui nelengva kalba, prireikė beveik metų.
Turko vaikystė Kalvarijų gatvėje
„Mūsų kompanija Lietuvoje veikia jau beveik dvidešimt metų. Verslą pradėjo 1993-iaisiais į Lietuvą atvykęs mano tėvas. 1995 metais Šnipiškių mikrorajone, visai šalia Kalvarijų gatvės, jis atidarė pirmąją parduotuvę. Tuomet buvau dar vaikas, bet puikiai pamenu, kaip anuomet viskas šioje vietoje atrodė – ne tik nebuvo prekybos centro, galima sakyti, čia nebuvo nieko“, – prisiminimais apie šeimos verslo pradžią Lietuvoje dalijosi A. Demiras ir pridūrė, kad pagrindinės verslo kryptys – maisto produktų iš Turkijos ir namų tekstilės importas. Greta maisto prekių parduotuvės veikia ir audinių bei užuolaidų salonas.
Pašnekovo teigimu, verslo pradžia Lietuvoje nebuvo lengva, bet pravertė patirtis, įgyta Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kituose pasaulio kraštuose.
„1993-iaisiais Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, buvo labai savotiška ekonominė situacija. Tėvas šią šalį pasirinko, nes tikėjo, kad jos padėtis yra strategiškai geriausia – šalia Rusija, Baltarusija ir, žinoma, Europos Sąjungos valstybės. Be to, Lietuva tuomet turėjo daugiausia gyventojų iš visų trijų Baltijos šalių, o lietuviai kur kas šiltesni žmonės nei estai“, – juokavo pašnekovas.
Jei Lietuva pasirinks teisingai – situacija pagerės esmės
Paklaustas, kokią Lietuvą prisimena iš vaikystės, A. Demiras sakė: „Atvykdavau čia kasmet. Pirmas įspūdis apie lietuvius dažnai būna, kad jie šalti ir gana uždari, bet kai pažįsti juos geriau, supranti, jog tai šilti ir draugiški žmonės. Mūsų šalys daug kuo panašios, tiesa, dabar truputį skiriasi šeimos sandara: Turkijoje stipresniojo vietą šeimoje vis dar užima vyrai, o štai Lietuvoje akivaizdu, kad stipresniojo vaidmuo tenka moterims.“
Paklaustas, su kokiais sunkumais susidūrė jo tėvas, beveik prieš dvidešimt metų pradėjęs verslą Lietuvoje, ir kokios kliūtys norint, kad verslas būtų sėkmingas, iškyla šiandien, pašnekovas sakė: „Laikui bėgant, keičiasi verslo aplinka. Anksčiau buvo aktualesnės saugumo problemos, po 2008–2009-ųjų krizės išryškėjo kitos problemos, susijusius su mokesčių sistema. Tikiu, kad kai kurie sisteminiai dalykai ateityje privalės keistis. ES demokratija yra puiku, bet klausimas, kam ji iš tiesų buvo naudinga? Šiuo metu emigracijos mastui apibūdinti nerandu kito žodžio, kaip tik „baisu“. Sąlygos verslui Lietuvoje turėtų būti tokios pat kaip ir kitose šalyse narėse, bet kol kas taip nėra. Nėra paprasta įkurti bendrovę ar kurti darbo vietas – mokesčių aplinka tam nepalanki, be to, Lietuvoje vis dar uždaromi bankai. Tai rodo, kad krizė šalyje nesibaigė. Žinoma, nieko nėra neįmanoma, bet kad pasiektum rezultatų, tenka labai sunkiai dirbti.“
Kalbėdamas apie emigracijos problemą pašnekovas pabrėžė, kad žmonės, išvykstantys iš savo šalies, pamatinių problemų neišsprendžia: „Tikiu, kad jauni žmonės supras, jog turi ateitį ir savo šalyje, o Vyriausybė labai rimtai išanalizuos padėtį ir imsis rimtų priemonių emigracijai mažinti, o mokesčių sistemą padarys lakstesnę. Jei Lietuva pasirinks teisingą verslo plėtros kryptį, reikalai pagerės iš esmės, bet tai reikia daryti greitai ir nieko nelaukiant, nes dauguma sprendimų jau turėjo būti priimti vakar. Lietuviai turėtų turėti daugiau optimizmo ir tikėti, kad sunkus darbas atneša laukiamus rezultatus“, – sako pašnekovas.
Į Lietuvą atvedė šeimos verslo tradicijos
Paklaustas, kaip nutiko, kad prie tarptautinio šeimos verslo teko prisidėti būtent Lietuvoje, A. Demiras sakė: „Viskas įvyko labai greitai. Vieną dieną baigiau studijas, o kitą jau skridau į Lietuvą. Žinojau, kad turėsiu vykti būtent į šią šalį, nes kai dirbi šeimos versle, negali būti jokių atsikalbinėjimų – jei reikia, tai reikia.“ Pasak jo, tokios yra senos šeimos tradicijos, tad pusbroliai, dėdės ir kiti giminaičiai taip pat ilgai nesvarsto, ką gyvenime norėtų veikti, nes prioritetas teikiamas šeimos verslui.
„Šeima visuomet tave supranta ir palaiko, nesvarbu, ar geri, ar blogi laikai būtų. Kai dirbama su partneriais, vis tiek kiekvienas jų daugiau rūpinasi savo verslu, o kai darbuojamasi šeimos versle, požiūris yra kitoks – čia daugiau bendrumo, stipresnis atsakomybės jausmas“, – kalbėjo parduotuvės vadovas.
Verslininkas neslėpė, jog kartais jį stebina lietuviška biurokratija. „Kai kurie dalykai, vykstantys Lietuvoje, man iki šiol nėra suprantami. Leidimo čia gyventi teko laukti pusmetį, o atsakingoms institucijoms tai atrodė normalu. Mano pusbrolis į vieną projektą norėjo investuoti du milijonus eurų ir pradėti čia verslą, bet sužinojęs, kad leidimo apsigyventi gali tekti laukti taip ilgai, planus pakeitė“, – apmaudo neslėpė A. Demiras
Surado perspektyvią verslo nišą
„Į Lietuvą atvykau prieš trejus metus ir pradėjau dirbti šiame versle. Esu baigęs ekonomikos studijas, šis verslas man labai įdomi sfera. Puikiai žinau, kad daugelį dalykų žmonės dažniausiai stengiasi parsivežti grįždami iš Turkijos ar nusipirkti viešėdami Vakarų Europoje. Kai kurių produktų tikrai nerasite vietos parduotuvių lentynose, tad mes nusprendėme išbandyti savo jėgas šioje srityje ir kol kas nenusivylėme. Nuolat didiname prekių asortimentą ir džiaugiamės gausėjančiu klientų srautu bei augančia apyvarta“, – apie savo verslą pasakojo verslininkas.
Pašnekovas teigė šiuo metu vadovaujantis 23 žmonių kolektyvui. Didžioji jo dalis yra senbuviai. „Turime darbuotojų, kurie pas mus dirba jau septyniolika metų. Stengiamės, kad būtų kuo mažesnė darbuotojų kaita, ir atitinkamai investuojame į tarpusavio pasitikėjimą. Be manęs, įmonėje dirba dar trys turkai, o visi kiti darbuotojai – lietuviai“, – sakė A. Demiras.
Jo teigimu, labai svarbu, kad kolektyvas bendrautų kaip šeima: „Dažniausiai pietauju su savo darbuotojais, tuomet apie daug ką pasikalbame. Nors esu vadovas, tai nereiškia, kad negaliu pietauti su darbuotojais kaip paprastas žmogus.“
Kalbėdamas apie įmonėje dirbančius lietuvius, įmonės vadovas sakė: „Jei lietuviui darbuotojui labai tiksliai pasakysi, ko iš jo tikiesi, jis tai padarys, o jei jis to padaryti negali, tiesiai šviesiai taip ir pasakys. Šį bruožą labai vertinu. Prieš samdydamas darbuotoją perspėju, kad frazių „nežinau“, „negaliu“, „neišmanau, kaip tai padaryti“ nevartotų darbe ir stengtųsi nevartoti asmeniniame gyvenime. Kai žmogus ko nors nežino, jis tai stengiasi išmokti ir turi norėti mokytis.“
Verslininkas: savo kultūra prekiauju nemokamai
Kalbėdamas apie skirtumus tarp darbo kultūros Lietuvoje ir Turkijoje, pašnekovas sakė: „Skirtumų tikrai yra. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje kavinėje padavėjo tenka laukti dvidešimt minučių, maisto taip pat niekas neskuba atnešti, o kai nori susimokėti, sąskaitos taip pat tenka ilgokai luktelti. Mano įmonėje taip nenutiktų.“
Paklaustas, ar sunku buvo įtikti lietuviams pirkėjams, A. Demiras sakė: „Tai buvo labai įdomi patirtis ir kantrybės testas, kurį pavyko išlaikyti. Šiuo metu Turkija – viena populiariausių lietuvių atostogų vietų, Turkijos ambasada – viena pirmųjų, kuri šalyje buvo atidaryta, kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, tad mūsų šalys turi daug bendro. Trejus metus dirbdamas Lietuvoje nė karto savo parduotuvės nereklamavau, nes klientų netrūksta – kartą pas mus apsilankę žmonės rekomenduoja čia užsukti savo draugams. Mes parduodame ne tik produktus iš Turkijos, bet ir savo kultūrą – nemokamai.“
Pasisveikinsi turkiškai – gausi nuolaidą
Du kartus per mėnesį parduotuvėje vyksta „Paragauk“ dienos: pristatomi turkiški patiekalai, vyksta įvairios degustacijos. „Pirkėjas ieško geros kokybės už prieinamą kainą ir gero aptarnavimo – visa tai ir stengiamės jam suteikti. Taip pat siekiame būti socialiai atsakinga kompanija ir niekuomet neatsisakome dalyvauti labdaros projektuose, bendradarbiaujame su keliomis ugdymo įstaigomis“, savo veiklos koncepciją atskleidė „Eastanbul“ vadovas.
„Apie 90 proc. mūsų lankytojų yra lojalūs. Esame apskaičiavę, kad vienas parduotuvėje apsilankęs žmogus vėliau į ją atveda tris savo draugus. Sulaukiame pirkėjų iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio“, – pasakojo A. Demiras ir prisiminė atvejį, kai viena parduotuvėje apsipirkusi moteris paklausė turkiškų pyragėlių recepto, o po poros dienų grįžo nešina savo darytais pyragėliais, vaišino personalą ir klausė, kaip jai pavyko juos paruošti.
Įmonės vadovas pasakojo, kad parduotuvėje taikomi gana netradiciniai nuolaidų politikos metodai, mat klientai, kurie turkiškai pasisveikina ar paklausia, kaip sekasi, iš karto sulaukia nuolaidų.
Teiraujasi tabako, kaljanų ir pilvo šokių kostiumų
Nors parduotuvėje prekių asortimentas platus, pasitaiko atvejų, kai klientai ieško gana specifinių dalykų. „Esu sulaukęs klausimų apie kaljanus ir turkišką tabaką, taip pat teiraujamasi pilvo šokių kostiumų. Nors jais neprekiaujame, visuomet paaiškiname, kur Vilniuje šių dalykų galima įsigyti“, – pasakojo verslininkas.
„Mūsų klientai – atviri įvairioms kultūroms žmonės, mėgstantys išbandyti naujus skonius. Žinoma, didžioji dalis klientų yra moterys, galbūt dėl to, kad jos dažniau sukiojasi virtuvėje“, – pasakojo A. Demiras ir džiaugėsi, kad kartais tarp lentynų parduotuvėje pamato sukiojantis ir užsienio šalių diplomatus, kurie užsuka apsipirkti paprastuose prekybos centruose neparduodamų produktų.
