Netiesa, kad artimoje aplinkoje (šeimoje) smurtaujantys asmenys savo elgesio ir supratimo nekeičia vien dėl to, jog žino išvengsią griežtesnės atsakomybės – esą jiems laisvės tai tikrai niekas neatimsiąs, o visos kitos bausmės – kaip vanduo nuo žąsies. Faktai rodo, kad šeimos smurtautojai kartais neišvengia ne tik realaus įkalinimo „zonoje“, bet net ir mirties bausmės.
Nelaisvė – itin retai
Tiesa, mirties bausmę „naminiai“ smurtautojai pasiskiria tik patys. Mat mūsų šalies Baudžiamajame kodekse (BK) griežčiausia tokiam smurtautojui numatyta bausmė gali būti tokia, kokia skiriama asmeniui, nužudžiusiam savo šeimos narį. O jeigu smurtas nesibaigia laidotuvėmis, griežčiausia bausmė kaltininkui – 4 metai už grotų. Bet pati populiariausia bausmė šeimos „baubui“, kaip rodo tūkstančiai pastaraisiais metais Lietuvos teismuose paskelbtų nuosprendžių, yra ne laisvės atėmimas, o kur kas švelnesnės bausmės, paskirtos už sveikatos sutrikdymą, grasinimus, terorizavimą, – tai viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba lygtinė bausmė, kai jos vykdymas atidedamas. Žodžiu, nuteistas „naminis“ smurtautojas dažniausiai lieka laisvėje.
Tik labai retais atvejais teismai tokiems asmenimis paskiria „nepopuliarią“ bausmę – laisvės atėmimą. Štai Klaipėdos apylinkės teismas nelaisve 2 metams nuteisė anksčiau neteistą klaipėdietį Artūrą Čiukšį (43 m.). „Akistata“ visai neseniai apie tai pasakojo plačiai. Nelaisvės šis vyras nusipelnė todėl, kad net apie 4 metus baugino ir terorizavo savo dabar jau buvusią sugyventinę ir jos nepilnametį sūnų. Jų gyvenimą chuliganas, nuolat įgyvendindavęs savo nesveikas fantazijas, buvo pavertęs pragaru. Nors moteris skųsdavosi į policiją, A. Čiukšys to nepaisė: parėjęs iš areštinės, būdavo tik dar agresyvesnis. Kai galiausiai po daugybės brutalių išpuolių šis klaipėdietis buvo suimtas, specialistai nustatė, kad jo elgesį valdė išgertas alkoholis. Ar pasikeis artimų žmonių „baubas“ atlikęs bausmę, sunku pasakyti.
Sukasi smurto ratas
Kita kategorija „naminių“ smurtautojų, kuriuos teismas pasiunčia už grotų, yra tik tie, kurie sunkiai sužalojo savo šeimos narį arba net nužudė. Daugeliu tokių atvejų paaiškėja, kad smurtas namie šeimą naikino ne vienerius metus. O po tragedijos jau tik tenka išgirsti apmaudžius gedinčiųjų arba kaltininko besigailinčiųjų žodžius: „Visa bėda, kad nelaimėlė tyliai kentė vyro smurtą, atleisdavo, kai tik šis išsiblaivęs žadėdavo jos nebeskriausti“.
Bet, kaip teigia ir kaunietė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė, daugelyje šeimų, kuriose smurtaujama, taip ir yra – skųstis, ieškoti pagalbos, išsivaduoti nelinkstama. „Smurtas yra įaugęs į mūsų visuomenę, todėl gerų rezultatų dėl smurto artimoje aplinkoje greitai nepasieksime, – sakė psichologė. – Turi įvykti didžiuliai pokyčiai, ir tai – ilgalaikiai procesai. Yra šeimų, kurios smurtą priima kaip savaime suprantamą dalyką. Egzistuoja smurto ratas – įtampa auga po truputį, kol įvyksta rimtas konfliktas. Po jo šeimos nariai vėl susitaiko. Ratas sukasi toliau...“
O gal smurtą pažabotų griežtesnės bausmės už tai? Vieno dar nebaigto nuomonių tyrimo duomenimis, būtent taip mano daugiau nei ketvirtadalis policijos pareigūnų, savo kasdienėje tarnyboje nuolat tramdančių „naminius“ smurtautojus. Bet dar didesnė dalis pareigūnų teigia, kad griežtinti bausmių smurtautojams nebereikia – reikia tik aktyvinti prevencinį darbą su tokiomis šeimomis. Ir beveik visi policininkai linkę skelbti, kad kova su smurtu šeimose tai nėra vien policijos reikalas – turi būti visų bendri veiksmai. „Arba nebent smurtautojui būtų skiriama mirties bausmė“, – išsprūdo vienam „Akistatos“ kalbintam policijos pareigūnui.
Mirties bausmė
Ir išties būna tokių atvejų, kai prieš savo šeimos narius smurtavę vyrai, įskųsti policijai, sulaukia net... mirties bausmės. Žinoma, ne pagal BK straipsnius, nes Lietuvoje mirties bausmė jau prieš 15 metų panaikinta, be to, toks itin griežtas atpildas teismo vardu „naminiam“ smurtautojui vargu ar galėtų būti skiriamas.
Neseniai vienu tokiu atveju smurtautojas kilpą užsinėrė pats, o kitas atvejis kol kas yra kiek mįslingas, bet atrodo, kad mirties bausmę vyrui paskyrė likimas.
Ukmergiškis Nerijus A. (39 m.) popietę buvo aptiktas pasikoręs Ukmergės policijos areštinėje. Čia jis buvo patekęs dėl smurto šeimoje.
Vienoje įmonėje darbų vykdytoju dirbęs Nerijus A. darbe buvo vertinamas teigiamai. Čia tik žinota, kad vyras ruošiasi skirtis su žmona. O žmonos skundą, kad jau 2 mėnesius vyras ją ir vaikus nuolat baugina, grasina padegti namus, išgirdo tik policininkai, kai lemtingąją dieną Nerijus A., būdamas neblaivus, vėl terorizavo žmoną. Prieš tai jiedu buvo apsilankę pas notarą ir aptarę nuosavo namo pardavimo klausimą.
Kokios mintys areštinėje kamavo Neriją A., niekas nebesužinos, tik baigėsi tuo, kad vyras po trijų sulaikymo valandų buvo aptiktas areštinėje pasikoręs. Galima tik spėti, jog prasiblaiviusiam vyrui jo problemos atrodė baisesnės net už mirtį.
Panašių problemų pastaruoju metu turėjo ir marijampolietis Antanas P. (68 m.). Dėl smurtavimo prieš sugyventinę jis dar sausį teismo buvo įpareigotas nesilankyti pas ją, bet kartais, taikiai nusiteikęs, vis užeidavo, nes abu kartu buvo gyvenę apie 20 metų. Antanas P. kantriai laukė teismo dienos, bet tuoj vėl susipyko su sugyventine ir išėjo.
Kai išėjęs vyras nežinia kur pradingo, artimieji kreipėsi į policiją. Pareigūnai nustatė, kad Antanas P. paskutinį kartą buvo pastebėtas vienoje alinėje Marijampolėje. Tomis dienomis kaip tik buvo labai šalti orai. O paskui nežinia dėl Antano P. likimo tvyrojo kone 2 mėnesius.
Neseniai Šešupėje ties Puskelnių kaimu, esančiu prie Marijampolės, buvo aptiktas skenduolis. Paaiškėjo, kad tai – prieš sugyventinę smurtavęs Antanas P. Anot ekspertų, vyras paskendęs tomis dienomis, kai tik pradingo iš namų, nes jo aptiktas kūnas buvo jau apiręs. Ar marijampolietis netyčia įkrito į upę, būdamas neblaivus, ar pats ieškojo mirties, vargu ar pavyks tiksliai nustatyti. Todėl ir kalbama, kad šiam smurtautojui bausmę paskyrė likimas.
Aršiausi – 31–40 metų
Kad smurtas artimoje aplinkoje yra itin svarbi mūsų visuomenės problema, tvirtina ir didelę darbo patirtį turintis kaunietis komisaras Vilius Velička, Kauno apskrities policijos Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas. Jis yra vienas iš tų policijos pareigūnų, kurie ir analizuoja smurto atvejus, ieško smurto priežasčių, vykdo įvairias apklausas šia tema ir apibendrintus duomenis skleidžia visuomenei.
Pirmiausia komisaras pastebėjo, kad daug daugiau smurto šeimoje atvejų užfiksuojama tarp santuokos neįteisinusių porų, o tarp sutuoktinių – bene perpus mažiau. Taigi partnerių statusas, matyt, šį tą reiškia.
Anot V. Veličkos, smurtą žmonės suvokia skirtingai. Štai viena moteris sako, kad dar visai gerai gyvena, jeigu vyras dar neįdūrė jai peiliu, o kita – kad ir už keiksmažodį jam neatleis.
Būna atvejų, kai policininkai netinkamai reaguoja į smurto šeimoje faktus, nes pareigūnams trūksta ir psichologinių žinių, ir praktinių įgūdžių. Dėl to nuolat vyksta mokymai, kad policininkai žinotų, kaip nuraminti smurto auką, kaip po incidento bendrauti ir su ja, ir su smurtautoju.
Komisaro pastebėjimu, didžiausia rizika patirti smurtą šeimoje yra ten, kur piktnaudžiaujama alkoholiu ir dėl nedarbo turima daug laisvo laiko, bet mažai pajamų. Tačiau būna, kad smurtaujama ir pasiturinčiose, rodos, tvarkingose šeimose, kuriose girtavimo problemos nėra.
V. Velička gilinosi ir į žmonių, kurie dėl smurto šeimoje buvo patekę į policijos akiratį, amžių, tad linkęs teigti, jog dažniausiai šeimose smurtauja 31–40 metų asmenys, o mažiausiai – jaunimas iki 20 metų. Bet, žinoma, būna ir išimčių, kai dėl smurto įkliūva garbaus amžiaus žmonės.
„Pasirodo, sunkiausi kartu gyvenančioms poroms yra pirmieji 12 metų – šiuo laikotarpiu jose smurtaujama dažniausiai, perpus mažiau rizikos patirti smurtą yra šeimose, kai partneriai kartu gyvena 12–25 metus, o mažiausiai smurto atvejų – per 25 metus kartu gyvenančiose porose“, – teigė komisaras.
Pareigūnas linkęs atkreipti dėmesį ir į tai, kad smurtą šeimose patiria net tik moterys, bet ir vyrai. Tik jie nelinkę to viešinti. Dėl pagalbos vyrams – ir smurtaujantiems, ir patyrusiems smurtą – Lietuvoje kuriami jau ir Vyrų krizių centrai. Tik kol kas jų veikloje – dar tik užuomazgos.
V. Veličkos nuomone, smurto artimoje aplinkoje sumažės tik tada, kai bus aktyviai dirbama ne tik su smurto aukomis, bet ir su pačiais smurtautojais.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
