Pažvelgus į statistikos duomenis matyti, kad maždaug pusė visų konfliktų ir skandalų šeimose ir net 40 procentų skyrybų įvyksta ne dėl to, kad partneriai būtų iš esmės nesuderinami, o dėl to, kad jie nesugeba surasti tinkamos bendravimo formos. Riksmai ir reikalavimai – pats paprasčiausias būdas pamėginti spręsti susikaupusias problemas, tačiau anaiptol ne veiksmingiausias ir teisingiausias. Veikiau – atvirkščiai.
Diplomatijos menas būtinas ir šeimos gyvenime. Kad namuose išsaugotumėte sveiką atmosferą, visų pirma svarbu gerbti vienas kitą ir visus šeimos narius – net jei tai trejų metų krizę išgyvenantis pyplys ar viskam prieštaraujantis paauglys su spygliuotu išsikerojusiu ego.
Šeimos diplomatijos NE
Pradėti pokalbį nuo reikalavimų ir riksmų. Tai ne tik nepadeda, bet ir pakiša koją stabiliems ir harmoningiems santykiams. Nemalonu girdėti priekaištus. Nors priekaištaujantis žmogus tikisi, kad partneris susigės, susipras, susivoks, ką daro blogai, dažniausiai sulaukiama visai kitokios reakcijos – priekaištai sukelia norą priešintis, nepaklusti, net daryti atvirkščiai.
Elkitės diplomatiškai. Pradėkite pokalbį nuo teigiamų dalykų, pagyrimo, tik paskui užsiminkite, ką kasdienybėje ar buityje būtų neblogai pakeisti – racionaliau pasiskirstyti pareigas, paprašyti pagalbos, priminti apie pamirštus atlikti darbus.
Pašiepti šeimos narį įžeidžiančiomis pravardėmis. Įžeidžiantys epitetai, pravardės kivirčijantis naudojami išskirtinai tam, kad pažemintumėte kitą žmogų. O pažeminimas vargu ar gali įkvėpti norą pasitaisyti, siekti kompromiso.
Elkitės diplomatiškai. Visi jūsų šeimos nariai – nuo mažiausio iki didžiausio – turi vardus. Veikiausiai kiekvienas jų turi ir mažybinių vardų ar išradingų švelnių kreipinių, kuriuos išgirdęs atsiliepia, bendrauja. Tačiau užgauliojimai ir pravardės tik dar labiau pagilina kilusius nesutarimus. Ar iš tiesų to siekiate? Jei norite išreikšti nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas – sakykite, kas jūsų nuomone negerai, o visa tai iliustruos griežtesniu tonu ištartas šeimos nario vardas. Pravardžiuodami tik peržengsite efektyvaus bendravimo riba.
Kalbantis kelti toną. Riksmas tikrai neprivers kito žmogaus geriau įsiklausyti. Pakeltas tonas išduoda tik kalbančiojo silpnumą, parodo, kad jis prarado savitvardą ir nieko daugiau.
Elkitės diplomatiškai. Kalbėdami kontroliuokite balso toną. Jei jaučiate, kad susinervinote, verčiau nueikite į kitą kambarį ir atvėskite. Ne viską reikia išsakyti tuojau pat, ne visas problemas būtina spręsti šią akimirką. Nusiraminkite, prisiminkite, ko siekiate šiuo pokalbiu, ir grįžkite prie temos.
Reikalauti be paaiškinimų. Tai, kad esate šeima, dar neįpareigoja kitų jos narių aklai paklusti visiems reikalavimams. Jei kažko prašote – paaiškinkite, kodėl to reikia. Ši taisyklė ypač aktuali bendraujant su mažaisiais šeimos nariais. Patikėkite, net jei jums atrodo, kad prieš valgį plautis rankas – savaime suprantama, jūsų ketverių metukų pyplys gali to vis dar nesuprasti.
Elkitės diplomatiškai. Pagrįskite prašymus ir reikalavimus, parodykite šeimos nariams, kuo jiems bus naudinga daryti taip, o ne kitaip. Tiesa, su mažaisiais į ilgas kalbas veltis neverta – jie gali jus užkamuoti nesibaigiančiu „kodėl?“
Šeimos diplomatijos TAIP
Dalyvauti svarstant bendras šeimos narių problemas. Neatsiribokite nuo šeimos problemų net jei kartais atrodo, kad namiškiai gali apsieiti be jūsų. Svarbiausius sprendimus turite priimti su partneriu. Net jei manote, kad tai, kokį padangų komplektą pirkti – išskirtinai vyro, o ne jūsų reikalas, bent jau pasikalbėkite apie laukiančias išlaidas ir nuspręskite, kuris variantas jūsų šeimos biudžetui ir automobilio saugumui geriausias.
Padėti šeimos nariams, kai jiems reikia pagalbos. Jei kreipėsi į jus – vadinasi, jūsų partneriui ar vaikui tai svarbu. Kartais prisireikia net ne realios pagalbos, o padrąsinimo, supratimo, gairių, kaip spręsti kilusius sunkumus. Visa tai nubraukti lakoniška fraze „tai – tavo problemos“ – nevalia. Padėkite kuo galite. Jei negalite dabar – nurodykite konkretų laiką, kada grįšite prie šios problemos svarstymo.
Palaikyti artimuosius. Kad ir kiek ginčytumėtės namuose, peržengę namų slenkstį tampate viena komanda. Todėl skųsti, koneveikti ar pašiepti kitus šeimos narius girdint svetimiems žmonėms – didžiulė klaida, kuri ne stiprina, o ardo tarpusavio santykius. Net jei ne visada pritariate kai kuriems partnerio užmojams ar matote, kad, tarkime, atžalos akivaizdžiai klysta, pasistenkite tai aptarti negirdint pašaliniams žmonėms.