„Aš asmeniškai abejoju, bet kodėl nepabandžius. Pabandyti reikia, nes buvo aiškiai pasakyta – šita valdžia ne tik mūsų, opozicijos, įsitikinimu, bet ir daugelio žmonių įsitikinimu, yra prasta ir kuo ji trumpiau dirbs, tuo Lietuvai bus geriau. Kodėl nepabandžius sutrumpinti šitos prastos valdžios darbą“,– trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“, kalbėdamas apie galimybę surengti pirmalaikius Seimo rinkimus sakė Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.
Anot jo, nors parlamentas antradienį po pateikimo pritarė pirmalaikiams Seimo rinkimams, kažin ar atsiras 85 parlamentarai, balsuojantys už tai, kad jie būtų surengti. Tačiau jie galėtų būti naudingi dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – kitų metų biudžeto projektą teiktų jau naujoji vyriausybė. Kita priežastis – galimybė įvertinti šalyje susiklosčiusią padėtį.
„Tai yra svarstymo stadija, o svarstymo stadija leidžia pakalbėti apie padėtį Lietuvoje ir apie tai, kaip dirba ši valdžia“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie prezidentės atsisakymą vykti į Lenkiją, seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas sakė, kad „kartais nusibosta, kai mums ant kulnų lipama ir lipama. Ne kas kitas, o jų užsienio reikalų ministras pasakė, kad jis nevažiuos į Lietuvą, kol tas ir tas nebus padaryta. Tai yra šantažas“.
Č. Jurėnas priminė, kad neseniai abiejų šalių prezidentai buvo susitikię Vilniuje, o esminiai klausimai bus sprendžiami Čikagoje, „ir tam yra ruošiamasi“.
„Kai kalbama, kad mes ką nors padarysime, mūsų bičiuliai lenkai užmiršta, ką jie turi padaryti pagal visus mūsų susitarimus lietuviškajqai mažumai Lenkijoje, kuri turi problemų žymiai daugiau, negu lenkų mažuma Lietuvoje“,– kalbėjo jis, primindamas, kad, pavyzdžiui, lietuviškoms mokykloms Lenkijoje trūksta lietuviškų vadovėlių, o Lietuvos piliečiai lenkai Lietuvoje turi vadovėlių „tiek, kiek reikia“.
Č.Juršėno teigimu, kai prieš 20 metų buvo nuspręsta, kad referendumai turėtų vykti tik ypatingai svarbiais klausimais, 300 tūkst. parašų, kuriuos reikia surinkti, neatrodė labai daug. Anot jo, pasikeitus situacijai, kartelę galima būtų nuleisti žemiau, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus dalykus.
Apie naują atominę: ir mes negauname atsakymų
„Ar mes atveriame referendumams duris ir tada referendumai visokiausiais klausimais, vadinasi papildomi pinigai. Čia milijonais skaičiuojama. 15 milijonų, o jeigu referendumas su rinkimais – papildomai 2 milijonai. Tai irgi pinigai, kurie nesimėto“, – sakė Č. Juršėnas.
Tačiau Seimo vicepirmininiko teigimu, klausimas dėl naujos atominės elektrinės statybos ypatingai svarbus, jo kaina – milijardai litų, todėl reikia daug ką išsiaiškinti.
„Kiek mes šbekėjome su ministru A. Sekmoku, kitais, mes negauname atsakymų. Sakykime, gal mums, opozicijai, negalima sakyti, aš net sutinku su tuo, nors taip neturėtų būti normalioje valstybėje, bet nepasakoma net sąjungininkams, kolega A. Čaplikas skundėsi, kad jis irgi negauna informacijos. (...) Kai gausime koncesijos sutarties projektą, bus tam tikras aiškumas, kiek kainuos elektrinė, iš kur lėšos bus sukauptos, kaip tai bus padaryta.
Yra paaiškinimai, bet garantuoto atsakymo nėra“, – dabartinę situaciją komentavo Č. Juršėnas.
Jo teigimu, todėl vieni ir pasisako prieš referendumą, o kiti sutinka, kad reikia neskubant viską išsiaiškinti. Č. Juršėnas sakė pritariantis idėjai, kad atominės elektrinės statybos klausimu reikia visų partijų politinio susitarimo.
„Jeigu šita valdžia kris, o ji turi visus šansus kirsti, tik klausimas, kada – ar po pirmalaikių Seimo rinkimų, ar greičiausiai po spalio rinkimų, turi būti tam tikras politikos tęstinumas.(...) bet reikia paruošti tinkamą susitarimą“.
