Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kreipiasi į Europos Sąjungos ir kitų valstybių parlamentus ir vyriausybes, prašydamas įvertinti Austrijos veiksmus, paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą.
Parlamentinis komitetas siūlo Europos Parlamentui išnagrinėti šį klausimą ir pateikti įvertinimą, ar nebuvo pažeistos Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose įtvirtintos arešto orderio procedūros.
Tokie siūlymai suformuluoti pirmadienį bendru sutarimu Seimo URK pareikštoje nuomonėje dėl „Austrijos Respublikos veiksmų Sausio 13-osios byloje“.
Šiame dokumente taip pat siūloma Lietuvos Vyriausybei iškviesti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Austrijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrams, ES pirmininkaujančiai Lenkijai ir ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai siūloma inicijuoti šio klausimo svarstymą ES Taryboje.
Seimo komitetas siūlo Lietuvos Vyriausybei svarstyti galimybę dėl teisinio bendradarbiavimo ir ypač arešto orderio mechanizmo su Austrijos Respublika suspendavimo.
Lietuvos Vyriausybei taip pat siūloma kreiptis į Europos Komisiją ir kitas institucijas dėl Austrijos Respublikos veiksmų įvertinimo, jei išaiškės, jog buvo padarytas šiurkštus arešto orderio procedūros pažeidimas.
Seimo URK siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui išnagrinėti atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir įvertinti šį precedentą.
Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiai Lietuvoje buvo lemtingas lūžio taškas mūsų valstybės ir viso pasaulio istorijoje, paženklintas Lietuvos žmonių aukomis ir parodęs pasauliui vienybę ir solidarumą ryžtingai einant laisvės ir nepriklausomybės keliu. „Teisingumo įvykdymas Sausio 13-osios byloje Lietuvai yra nacionalinės svarbos klausimas“, – teigia URK nariai.
Seimo Užsienio reikalų komitetas yra giliai susirūpinęs Austrijos atsakingų institucijų sprendimu paleisti į laisvę 2011 m. liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį sulaikytą Rusijos Federacijos pilietį Michailą Golovatovą.
Komiteto nuomone, „Austrijos Respublikos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu kol kas yra neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo“. Kaip pažymima dokumente, asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios valstybės kompetencija.
Užsienio reikalų komiteto nuomone, Austrija kuria pavojingą precedentą ES šalių vienybei ir solidarumui, nes asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas yra esminis iššūkis kertinėms ES vertybėms - žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui.
„Šios vertybės negali būti veiksmingai ginamos ir puoselėjamos taikant dvigubus standartus nacių ir sovietų karo nusikaltėliams, ginant nusikalstamos SSRS KGB organizacijos narius.
Austrijos elgesys atsisakant padėti persekioti asmenis, įtariamus karo nusikaltimais, rodo, kad ši šalis galimai pažeidė ES valstybių solidarumo ir teisinio bendradarbiavimo principus“, - pareiškė Seimo URK nariai.
Pasak komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio, derinant dokumentą tarp įvairių frakcijų atstovų buvo pasiektas sutarimas. „Visi buvo už tekstą. Nė vieno oponuojančio, nė vieno susilaikiusio. Tai mūsų pasiekimas“, – teigė komiteto vadovas.
Seimo komiteto pareiškime nebeliko griežtesnių formuluočių, nors anksčiau pats komiteto pirmininkas E. Zingeris kalbėjo apie galimą diplomatinių santykių su Austrija peržiūrėjimą.
„Pačių diplomatinių santykių įvertinimą palikome ateičiai, kada iki galo turėsime visus atsakymus iš Austrijos pusės“, – po komiteto posėdžio žurnalistams aiškino E. Zingeris.
