„Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, juo iškreipiamas Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir Seimo narių lygybės principas. Konstitucijoje (...) nėra nustatyta apribojimų Seimo nariams būti renkamiems į Seimo pirmininko, Seimo pirmininko pavaduotojo ar Seimo statuto nustatyta tvarka sudaromo Seimo struktūrinio padalinio vadovu“, – savo išvadoje konstatuoja Seimo teisininkai.
Pasak jų, parlamentaras turi konstitucinę teisę pretenduoti užimti pareigas Seime.
„Ši teisė apima teisę užimti Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime – Seimo pirmininko arba jo pavaduotojo, taip pat teisę užimti kitas pareigas Seime, kurios numatomos Seimo statute. Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto nuostatomis Seimo nario teisė pretenduoti užimti pareigas Seime yra nepagrįstai apribojama, šiomis nuostatomis sudaromos prielaidos iškreipti Seimo nario konstitucinį teisinį statusą ir Seimo narių lygybės principą“, – mano Seimo Teisės departamentas.
Anot teisininkų, pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks tautos atstovas, kuriam darbas parlamente yra jo profesinė veikla. Teisininkai pabrėžia, kad visi parlamentarai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti Seimo darbe.
„Jeigu faktiškai jiems būtų nustatytos nevienodos galimybės dalyvauti Seimo darbe, būtų pažeidžiamas esminis šios atstovaujamosios institucijos principas – parlamento narių lygybė, vadinasi, Seimo nariai neturėtų galimybių Seime atstovauti visai tautai, reikšti visos tautos interesų“, – sako Seimo Teisės departamentas.
Seimo narių laisvo mandato ir lygybės principų, anot teisininkų, turi būti laikomasi ir nustatant parlamento vidinę struktūrą.
„Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas – viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų“, – sakoma teisininkų išvadoje.
Pagal Konstituciją Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įmonėse. Seimo narys gali būti skiriamas tik ministru pirmininku ar ministru. Seimo narys, be parlamentaro atlyginimo, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina ir V. Semeškos siūlymą Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją politikas gali būti skiriamas premjeru arba ministru, kai nuo tokio sprendimo paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
„Siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu iškreipiama apkaltos instituto konstitucinė samprata, šis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai“, – sako Seimo teisininkai.
Anot jų, Konstitucijoje numatytas draudimas ateityje užimti, be kita ko, Vyriausybės vadovo ir ministro pareigas yra siejamas su Seimo sprendimu pašalinti asmenį iš užimamų pareigų ar panaikinti jo mandatą, o ne su Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuotas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
„Jeigu manoma, kad konstitucinės sankcijos taikymo klausimą – pašalinimą iš užimamų pareigų (ar jo Seimo nario mandato panaikinimą) – turėtų spręsti ne Seimas – politinė atstovaujamoji institucija, o Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija, reikia keisti konstitucinį apkaltos modelį“, – teigia Seimo Teisės departamentas.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Vilius Semeška įregistravo Seimo Statuto ir Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriomis siūlo 10 metų apriboti karjeros galimybes Konstituciją šiurkščiai pažeidusiems politikams.
Projektas numato, kad asmuo, kuris pripažintas sulaužęs duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti skiriamas Ministru pirmininku arba ministru, Seimo pirmininku arba Seimo pirmininko pavaduotoju, renkamas komiteto arba komisijos pirmininku arba pavaduotoju, kai nuo sprendimo, kuriame konstatuotas šis pažeidimas, paskelbimo dienos yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
Pasak V. Semeškos, tokie asmenys kelia grėsmę valstybei, jos santvarkai, nacionaliniam saugumui bei šalies reputacijai. Todėl bent 10 metų nuo sprendimo priėmimo datos jis siūlo riboti galimybę užimti jiems ypač svarbias ir atsakingas pareigas.
Šiuo metu Vyriausybės įstatyme ir Seimo Statute tokių apribojimų nėra.
Seimas Rinkimų kodekse yra nustatęs, kad politikas, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs parlamentaro mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo tokio sprendimo yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- TOKIEMS?
Jei lietuviai butu nors per puse aktyvesni politikoje, kaip prancuzai,anglai, vokieciai ir kt. ar ukrainieciai, LR senai nebutu landsberginiu nusikalstamos-teroristines bandos. Grazu buvo ziureti kaip jie vieningai susivienijo pries FR gresianti gaivala ir atejo i rinkimus.
LR reikia naujo SAJUDZIO? - be kgb deduliu?