Žmonės aiškina, kad jaučiasi nesaugūs, bijo, kad į jų duris pasibels pareigūnai ir atims jų vaikus.
„Mes esam prieš smurtą, nesmurtaujančios šeimos nesijaučiam saugūs, nes nėra kas mus apgintų, kad apgintų mūsų vaikus, jeigu šitaip galima atimti vaikus be jokio svaraus įrodymo, kad ir tie skambučiai anoniminiai, bet kas gali paskambinti, turėtų būti atsakomybė“, – sakė proteste dalyvavusi šeima.
„Bet koks griežtesnis žodis, nenupirkimas žaislo gali būti traktuojamas, kaip pagrindas atimti vaikus, o vaikas turi teisė augti mylinčioje ir mylimoje šeimoje“, – pabrėžė mitinge buvęs vyras.
„Mes esam už šeimą, kad būtų šeimos neišskiriamos, yra labai svarbu pati vaikų savijauta, emocinė jų būklė“, – tikino mitingo dalyvė.
„Noriu, kad kuo daugiau šeimų susilauktų pagalbos ir grįžtančių vaikų į namus, kad vaikų ašaros būtų nušluostytos“, – akcentavo viena pagrindinių protesto dalyvių Eglė Kručinskienė.
„Vaikai ir atiminėjami be priežasties iš normalių šeimų, yra ne viena šeima, kur tikrai reikėtų paimti vaikučius, nes jiems tikrai ir šalta, ir jie alkani, ir tėvai tikrai turi problemų alkoholio ar narkomanijos, bet iš tų tėvelių vaikučiai nėra atimami, yra atimami iš normalių šeimų ir jie yra negrąžinami“, – mitingo motyvus išdėstė protesto organizatorė Ingrida Adamonienė.
Lietuvius išjudino dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai buvo paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Nors mažamečiai grąžinti į šeimą, žmonės nenurimsta, Lietuvoje daugėja protestų akcijų nukreiptų prieš vaiko apsaugos reformą.
Tiesa, ne visi piktinasi įstatymais, proteste prie Seimo pasirodė ir reformą palaikantys lietuviai ir parlamentarai. Jie bijo, kad Seimas gali grąžinti seną tvarką.
„Tai kokias pataisas kai kurie Seimo nariai pateikė penktadienį reiškia, kad jie vėl leidžia naudoti fizinę jėgą prieš vaikus, tai yra milžiniškas žingsnis atgal“, – kalbėjo „Gelbėkit vaikus” direktorė Rasa Dičpetrienė.
„Vaikų teisių apsaugos sistema Lietuvoje neišjuda iš mirties taško, vis tik šios problemos negali būti pretekstas grįžti prie fizinių bausmių kaip auklėjamosios priemonės ir labai tikiuosi, kad mes nekeisime prieš pusantrų metų priimto įstatymo, kuris uždraudė fizinių bausmių taikymą, nes turėjome ne vieną labai skaudžią tragišką nelaimę, kuri baigėsi vaikų mirtimi“, – mano Seimo narys Mykolas Majauskas.
